Neperseniausiai rašiau apie Motorola Cliq. Šį karta rašau jau bandydamas šio įrenginio Android modifikaciją, kurią įdiegiau į savąjį HTC Dream (G1). Android bendruomenė nemiega, tad prekyboje pasirodžius Motorola Cliq, iš jo iš karto buvo „nuripinta“ sistema. Keli vyrukai, prieš tai leidę savo Google Android modifikacijas, susivienijo ir kartu išleido ROM’ą, paimtą iš Cliq bei pritaikytą Dream ir Magic įrenginiams.

Pirmą kartą paleidžiant telefoną, iškart galima prisijungti prie šių socialinių tinklų: MySpace, Facebook, Twitter, Picasa, Photobucket, LastFM, Yahoo Mail, bei Google. Jeigu prie kurio nors iš tinklų neprisijungiate iš karto, tai galėsite padaryti vėliau, bet prisijungimas būtinas prie Motoblur ir Google.

Po Motorola sukurtu dizainu „slepiasi“ Android 1.5, tačiau pats dizainas nepalyginamai gražesnis ir „šiltesnis“. Modifikacijoje yra „Happenings widget“, kuriame gali būti peržiūrimi jūsų socialiniai tinklai. Taip pat yra pranešimų, kalendoriaus, orų prognozės, laikrodžio, RSS, paieškos, grotuvo bei būsenos „widgetai“. Pastarasis skirtas atnaujinti jūsų būseną viename arba visuose socialiniuose tinkluose. Visa tai iš pirmo žvilgsnio atrodo nelabai verti dėmesio dalykai, bet patikėkite, jums tai patiks. Tuo „socialumas“ nesibaigia — jeigu prisijungiate prie Facebook ir jūsų draugai savo Facebook paskyroje nurodę telefono numerius, juos jus taip pat matysite kontaktų sąraše! Analogiškai yra ir su Google, LastFM, Twitter, bei kitais tinklais.

Motorola, kaip ir CyanogenMod, taip pat siūlo penkis darbastalius — su tokiu kiekių „widget’ų“ be jų neapsieisite.

Atidarydami žinučių programą, galėsite pasirinkti į kurią tarnyba rašyti pranešimą: Facebook, Twitter, ar kitur. Skaityti gautus pranešimus galėsite vienoje bendroje vietoje — Universal Inbox. Jei esate priklausomi nuo RSS — ne bėda, šis ROM turi integruotą RSS skaitytuvą.

Google Apps liko beveik nepaliestos — buvo pakeista tik sąsajos spalva.

Kaip jau minėjau ankstesniame įraše, Motoblur yra Google debesies analogas, tik turintis kiek daugiau galimybių. Motorola Cliq turi Mobile Backup galimybę, kuri viską siunčia į Motoblur. Deja, kas tiksliai ten išsaugoma sunku pasakyt — tuo metu kai bandžiau, paslauga neveikė.

Labai patiko lokalės funkcija — pasirenki savo lokalę ir pagal ją nusistato OS kalba. CyanogenMod taip pat turi tokią galimybę, bet lietuvių kalbos nei Cliq, nei CyanogenMod kol kas nėra.

Jei neįperkate HTC Hero, bet norite kažko socialaus ir nebrangaus bei kiek „smagesnio“ nei standartinė Android sąsaja — Cliq turėtų būti teisingas pasirinkimas. Kol kas tai pats pigiausias Android įrenginys rinkoje. Motorola tikrai neblogai pasidarbavo ir sukūrė kažką, kas išsiskiria ne tik iš kitų Motorola įrenginių, bet ir Android rinkoje bendrai.

Iš tiesų Google turi pilną teisę reikalauti, kad jų programos nebūtų naudojamos modifikuotose Android versijose. Tačiau ant jų labiausiai buvo pykstama už tai, kad jie iš pat pradžių su Android užėmė atvirumo poziciją, o dabar praktiškai pareiškė, kad jų komerciniai tikslai yra svarbiau nei bendruomenė. Turbūt buvo naivu tikėtis, kad yra kitaip, bet Google lyg ir nerodė jokių ženklų kol kaip iš giedro dangaus nenutiko tai, kas nutiko.

Skaitant oficialų Google pareiškimą, o vėliau ir neoficialius kai kurių Android kūrėjų pasisakymus, paaiškėjo, kad netgi pačioje kompanijoje nuomonės radikaliai išsiskyrė.

Vienu metu jau atrodė, kad Android, kaip bendruomeninei platformai, atėjo galas. Tačiau nusėdus dulkėms ir atvėsus nervams, bendruomenė nusprendė „smogti atgal“. Vistik Google programos yra tik nedidelė, nors ir labai svarbi, Android dalis. Taip gimė Open Android Alliance — bendruomenės projektas sukurti atviro kodo alternatyvas Google programoms.

Žinoma, darbas sukurti dėmesio vertas Google programų alternatyvas nėra jau toks lengvas, tačiau kol jis vyksta, vartotojai nebus palikti tuščiom rankom. Cyanogen greitai išleis savo ROM 4.2 versiją, kuri neturės Google programų, tačiau turės skriptą, kuris importuos tas programas iš originalaus ROM. Vistik perkant telefoną tos programos yra įtraukiamos. Iš esmės tai bus tik pusiau legalu, tačiau bent jau Google negalės kabinėtis prie ROM kūrėjų.

Reiktų atkreipti dėmesį į tai, kad nors ir kilo gan didelis šurmulys, realiai visa ši istorija yra įdomi tik nedideliam ratui žmonių. CyanogenMod ROM naudoja apie 30 tūkstančių vartotojų, nors greičiausiai po šios nemokamos reklamos bangos jų bus gerokai daugiau. Turbūt galima drąsiai teigti, kad daugiau kaip 90% Android vartotojų nežino kas tas ROM ir visi tie nesusipratimai su Google ir ROM kūrėjais jiems visiškai neįdomūs.

Įrašo iliustraciją sukūrė @noelle1221.

Priminsiu, kad Anddroid OS yra atviro kodo, tačiau joje naudojamos Google programos pvz. Google Mail, Google Talk, Android Market, ir t.t. yra uždaro kodo ir priklauso Google. Android and Me praneša, kad būtent šių programų naudojimas modifikuotuose ROM’uose ir užkliuvo „Nebūk blogas“ (angg. Don’t be evil) devizu garsėjančiai kompanijai.

Pasak AndroidSPIN, cyanogen su Google bando susitarti gražiuoju, motyvuodamas tuo, kad minėtos programos yra „Google patirties“ (ang. Google experience) dalis, už kurią vartotojas sumoka pirkdamas telefoną, dėl to programuotojai turi teisę perkelti tas programas į savo modifikuotus ROM’us.

Ką benuspręstų Google, žala jau padaryta. Android telefonų savininkai Google jau lygina su Apple ir atvirai diskutuoja apie galimybę „kraustytis“ į kitas platformas, įskaitant Apple — jei jau Google užima diktatoriaus poziciją, tai koks skirtumas kurio diktatoriaus klausytis: Google ar Jobs’o.

Android Market pasirodė programa-peticija, kurią parsisiuntę vartotojai gali palikti komentarą apie šį Google žingsnį. Per kelias valandas buvo parašyta virš 500 komentarų, o kol buvo rašomas šis įrašas, jų skaičius pasiekė 726.

Dar vasarą Engadget tinklaraštyje pasirodė provokuojantis rašinys, pavadintas „Šešios yra per daug“. Tos šešios – tai mobiliųjų telefonų operacinės sistemos: Android, Blackberry, iPhone, Symbian, Palm WebOS ir Windows Mobile. Iš tiesų tai jų yra dar daugiau, įskaitant įvairius Linux variantus mobiliesiems įrenginiams ir visiškai naujas OS, tokias kaip Maemo 5.

Jei remsimės įprastinių kompiuterių modeliu, tai bus akivaizdu, kad rinka tokio kiekio neišlaikys. Nors PC operacinių sistemų yra gyva galybė, realiai įtaką turi ir dėl vartotojo kovoja tik trys: Windows, Mac OS X ir visi Linux bendrai sudėjus. Tuo remiantis ir surašytos Engadget autoriaus mintys – kai žmonės pradės mokėti už programas ir sukaups nemenką jų „investiciją“ bei įgūdžių dirbant su viena kuria operacine sistema, OS kaitaliojimas nebebus toks paprastas dalykas. Rinka natūraliai susiskirstys į lyderį (kaip Windows), pagrindinę alternatyvą (MacOS) ir trečią variantą „laisvamaniams“ (Linux). Taigi OS pasirinkimą veikiausiai lems programų kiekis joms ir tų programų kokybė.

Mobiliųjų OS rinka dar labai jauna, todėl į ją veržiasi kaip galima daugiau žaidėjų, pretenduojančių, jei ne į lyderio, tai bent jau į pagrindinės alternatyvos vaidmenį. O kas realiai gali šiuos vaidmenis atlikti?

Šiandien atrodo, kad vieningos pasaulinės lyderio vietos kol kas niekas negali užimti. JAV dėl jos labiausiai varžosi iPhone ir Blackberry, Europoje – Symbian ir Windows Mobile, Rytuose – Windows Mobile ir iPhone. Visose šiose rinkose ant kulnų lipa Android, turinti nepaprastai didelį pagreitį.

Tokia situacija šiandien. O kaip ryt? Pabandysiu paspėlioti, laikydamasis prielaidos, kad programų kūrėjai tikrai nerašys savo programų šešioms ar dešimčiai OS ir stengsis pirmiausiai dėl uždarbio rinktis pačias didžiausias rinkas.

Amerika. Lyderis – iPhone, alternatyva – Android, 3 variantas Windows Mobile/Blackberry.
Europa. Lyderis – Android/Symbian, alternatyva – iPhone, 3 variantas Windows Mobile.
Rytai. Lyderis – Windows Mobile, alternatyva – Android, 3 variantas iPhone.

Komentarai. JAV mobiliųjų OS rinkoje pasikartojo ne PC, o muzikos grotuvų scenarijus. Ten iPhone yra stulbinamai populiarus telefonas su programų skaičiumi, sparčiai artėjančiu prie 100 tūkstančių. Android OS dar nėra antroji, bet neabejoju, kad taps, nes sparčiausiai auga. Kiti žaidėjai tikriausiai bus priversti ieškoti nišų. WinMo ir Blackberry tradiciškai įtakingos verslo sektoriuje. Manau, kad Microsoft būtų logiška įsigyti Blackberry ir bandyti spausti iš tos pusės.

Europoje ir kitur situacija smarkiai pasikeistų, jei Nokia ir Google sudarytų strateginę sutartį. Įsivaizduokite: Nokia telefonų kokybė ir patikimumas su Android galimybėmis! Nors Symbian gyva ir tobulinama, jos tempas nepakankamas šių dienų rinkai. Statistika griežtai liepia imtis priemonių, kad Nokia ir kiti Symbian telefonų gamintojai neprarado pozicijų vien dėl vėluojančios OS. Maemo 5 padėties neišgelbės, nes tai „butikinė“ OS, o reikia tokios sistemos, kuriai jau šiandien tūkstančiai žmonių kuria naujas programas. Tokia yra Android. Nokia-Google sąjunga padėtų Europoje ir pasaulyje išlaikyti pirmą vietą.

Rytų rinka man pati paslaptingiausia. Sprendžiant iš skaitomos informacijos, ten populiarūs arba labai dailūs dalykai (iPhone), arba turintys labai daug funkcijų (Windows Mobile).

Bet čia tik spėlionės. Nebūtinai turi taip atsitikti. Didelė dalis įdomumo stebėti mobiliųjų OS gyvenimą yra jų rinkos pokyčių nenuspėjamumas. Prieš rašydamas šį rašinį, paprašiau kolegų komentarų. Štai Karolio mintys dėl Engadget straipsnio:

Straipsnyje išreikštos mintys labai teisingos—matosi, kad ne koks pradinukas rašo. Tai, kad programų kūrėjai nuspręs platformų likimą aišku jau dabar, kitaip visos platformos ir neskubėtų kiekviena nuosavos programų parduotuvės atidaryt. Atrodo kol kas dauguma programų, kurios jau veikia iPhone, gan greitai pritaikomos ir Android. Tuo tarpu WinMo turi devynias galybes programų, kurias reiktų surinkti po vienu stogu, tačiau jų kuriamos parduotuvės įkainiai programų kūrėjams kažkokie kosminiai, tad Microsoft pati sau kasasi duobę (ne pirmą kartą).

Iš vartotojo pusės, platformų gausa nėra toks jau prastas dalykas—pasirinkimas ir konkurencija visad buvo geri varikliukai. Tiesa, nesutinku, kad trys platformos išliks, o kitos numirs. Greičiausiai kelios platformos taps lyderėmis, o kitos tiesiog bus tokios truputį „antrarūšės“, bet jos bus.

Juk vien dėl to, kad atsirado iPhone, gamintojai nenustojo gaminti „bukų“ telefonų. Galų gale net ir sumanieji telefonai nebūtinai stačia galva puolė adaptuoti kurią nors platformą. Pavyzdžiui keistasis (formos prasme) LG Chocolate BL40 naudos savo pačių programinę įrangą (neradau info, kad tai būtų kokia modifikuota Symbian ar pan.)

Ką jūs galvojate apie mobiliųjų OS ateitį? Kas užims tris pagrindines pozicijas? Ar vis dėlto įmanoma suraikyti pyragą į apylyges šešias dalis?

Prabėgo savaitė nuo Apple renginio, kuriame buvo pristatyta nauja, devintoji iTunes versija ir iPhone OS 3.1. Nors renginys sukėlė didelį susidomėjimą dėl Steve Jobs pasirodymo ant scenos po labai ilgos pertraukos, pagrindinės naujienos per jį buvo nauji iPod Nano grotuvai. Pokyčiai iPhone OS 3.1 – beveik nepastebimi, o daugelis iTunes naujovių (LP albumai, melodijų parduotuvė ir t.t.) yra nepasiekiamos Lietuvos vartotojams.

Prabėgus savaitei, jau galima pasakyti, kurios iš naujovių išties buvo naudingos.

iTunes 9

Dalinimasis namuose (Home Sharing). Kol kas nenaudoju, tačiau sprendžiant iš besidžiaugiančių šia funkcija, ji buvo labai laukta ir reikalinga:

Skaidytas sinchronizavimas. Nuo šiol muziką, nuotraukas, programas ir filmus galima pasirinkti konkrečiai, pagal aplankus ir žanrus, o ne sinchronizuoti viską iš eilės arba nieko. Patogu ir naudinga, ypač tvarkant dažnai kintančią muzikos kolekciją.

Programų tvarkyklė. Aš asmeniškai labai laukiau šios funkcijos, nes programos jau nebetelpa į šešis iPhone ekranus, o tvarkyti jas stumdant pirštais telefone labai nepatogu. Tačiau šiek tiek nusivyliau būdu, kuris sukurtas iTunes 9. Ten tiesiog atkartotas tas pats piktogramų tampymo mechanizmas, tik kad daroma ne pirštu o pele. Aš tikėjausi, kad galima bus išsaugoti savo išdėliojimą, sutempti programas iš atskiro sąrašo, prieš tai jas surūšiavus pagal kategorijas arba naudojimo dažnumą. Tvarkymo iTunes privalumas bent tas, kad galima vienu metu iš vieno ekrano į kitą tempti kelias programas.

Dauguma kitų įdomesnių funkcijų: LP albumai, filmai su papildoma medžiaga, kaip minėjau, Lietuvoje neparduodami.

iPhone OS 3.1

iPhone atnaujinimai irgi pasiskirstė pagal šalis ir modelius: dalis naujienų veikia tik ten, kur pilnai veikia iTunes (kad ir tos pačios melodijos), kita dalis yra pritaikyta tik naujausiam modeliui 3GS (valdymas balsu per Bluetooth ir pan.). Aš gi bandžiau tik tai, kas tiko mano 3G Lietuvoje:

- App Store Genius. Naujų programų rekomendacijos pagal jau pirktas. Sąrašas tikrai įdomus, tačiau labai keistai parinktas. Jei pirkote asmeninių finansų programą, jums gali pasiūlyti mankštos kalorijų skaičiuoklę. Tačiau pačiu sąrašo turiniu nenusivyliau – radau porą tikrai įdomių programų, kurias kitaip būčiau pražiopsojęs.

- Patobulintas sinchronizavimas. Jis išties tapo spartesnis, nors pirmą kartą po atnaujinimo sinchronizuojant teko palaukti gal pusvalandį.

- Telefono rakinimas per MobileMe. Neteko dar pasinaudoti, bet gerai, kad yra tokia apsaugos priemonė praradus telefoną. Ji papildo galimybę sekti ir surasti telefoną per MobileMe. Tai ne pagrindinė priežastis, dėl kurios naudoju Apple sinchronizavimo tarnybą, bet gerai, kad tokie įrankiai yra.

- Perspėjimai naršyklėje apie sukčių svetaines. Neteko su tokiomis susidurti, tai nežinau, kaip gerai veikia.

Atnaujinimų yra ir daugiau, bet jie labai smulkūs. Apibendrindamas sakyčiau, kad naujosios funkcijos ir patobulinimai yra sveikintini, bet draugams nėra ką parodyti ir pasigirti. Gali būti, kad tai brandžios sąsajos ir OS bruožas, nors iPhone OS kaip operacinė sistema tebėra labai jauna.

Nuo pat Android OS pasirodymo, vienas labiausiai kritikuojamų sistemos aspektų buvo jos lėtumas. Iš tiesų tai ne tiek sistemos, kiek pirmojo telefono su Android — T-Mobile G1 (arba HTC Dream) — problema. Tačiau po truputį Android vartotojų ir programuotojų bendruomenė įsisiūbavo ir šiandien jau turim ne tik kelis skirtingus telefonus su Android OS, bet ir keletą modifikuotų Android ROM’ų, kurie prikelia T-Mobile G1 antram gyvenimui.

ROM — tai read only memory arba kitaip tariant sistemos „namai“ telefone. Kaip sufleruoja pavadinimas, ROM esančių sisteminių failų modifikuoti negalima. Na, bent jau paprastiems vartotojams. Tačiau jei nebijote eksperimentuoti su savo telefonu, bandydami „išspausti“ iš jo daugiau nei jis gali „tiesiai iš dėžės“, galite atgauti iš jūsų „atimtas“ root teises (Android OS padaryta Linux pagrindu) ir išbandyti modifikuotą ROM.

Truputis Android ROM istorijos. Vieną pirmųjų ROM sukūrė ir aktyviai prižiūrėjo XDA developers vartotojas JesusFreke. Tačiau po Android 1.5 (dar žinomo cupcake pavadinimu) išleidimo JF nutraukė veiklą. Nors to jis oficialiai nepaskelbė, iš šio vartotojo nieko naujo nesulaukėm jau gan seniai.

Prieš pasirodant Android 1.5, XDA developers sužibo nauja žvaigždė — Haykuro. Šis moksleivis iš JAV, kažkur gavo dar neišleistą cupcake ir jį pritaikė esamiems telefonams. Tiesa, jis taip pat neatlaikė apkrovų (prižiūrėt ROM — didelis darbas) ir po oficialaus cupcake išleidimo, nustojo aktyviai dalyvauti XDA veikloje, nors karts nuo karto vis pasirodo forumuose ar paskelbia kokią naujieną savo twitter paskyroje.

Po cupcake pasirodymo ROM’ai pradėjo dygti kaip grybai po lietaus — sunku būtų išvardinti visų pavadinimus ir juos kuriančius bei prižiūrinčius žmones. Šiuo metu G1 telefonams skirti ROM’ai yra pasidalinę į dvi kategorijas: ROM’ai, kurie daromi iš originalaus cupcake bei ROM’ai, kurie daromi naudojant HTC Hero telefonams sukurtą framework ir grafinę aplinką dar žinomą kaip Sense UI.

Hero ROM’ai vis dar nėra pilnai tinkami kasdieniam naudojimui, nes ne tik veikia gan lėtai (HTC Hero specifikacijos kur kas geresnės už HTC Dream), bet ir negali pasiūlyti pilno funkcionalumo (neveikia LED indikatoriai, Bluetooth ir pan.). Tuo tarpu cupcake ROM’ų padangėj turim naują žvaigždę — Cyanogen.

CyanogenMod ROM’ų serija originaliai prasidėjo kaip JF ROM’ų modifikacijos. Šiuo metu šiuose ROM’uose ne tik pilna įvairiausių optimizacijų (Linux kernel su papildomais moduliais ir pan.), tačiau taip pat pridėta nemažai papildomų funkcijų (galimybė perkrauti telefoną iš meniu, antro SD kortelės skirsnio talpos rodymas ir pan.) bei įtrauktos funkcijos iš dar oficialiai nepasirodžiusio Android atnaujinimo, kodiniu pavadinimu donut.

Prieš porą dienų išleista stabili CyanogenMod 4.0.1 versija, kurioje tarp daugybės minėtų vidinių modifikacijų taip pat rasite šias, kiek akivaizdesnes funkcijas:

• Modifikuotas meniu su 5 „namų“ ekranais ir 5 ikonomis vienoje eilėje (vietoj numatytų 4);
• Įvairios papildomos programos: HTC kamera, HTC galerija, Amazon MP3 ir t.t.
• Modifikuotas užrakinto ekrano (lock screen) rėžimas, kuriame matoma daugiau informacijos bei galima išskleisti pranešimų juostą;
• Microsoft Exchange palaikymas naudojant Work Email programą;
• Power Widget ir App Fuel Gauge programos, paimtos iš donut atnaujinimo;
• Modifikuota SMS/MMS programa;
• FLAC palaikymas;
• ir dar daug kitų atnaujinimų, kuriuos rasite XDA developers forumo pranešime.

Na ir pabaigai norėčiau įspėti, kad telefono modifikavimas sisteminiame lygmenyje panaikins jūsų garantiją ir gali baigtis telefono sugadinimu. Nors jei nepulsit stačia galva, o pirma paskaitysit ir pasidomėsit, viskas tikrai bus gerai. Tačiau aš neprisiimu jokios atsakomybės už sugadintus telefonus.

Daugiau informacijos apie jūsų Android telefono modifikavimą ir pagalbos susidūrus su problemomis, ieškokite Androidmanijos forume.