…tai rinkoje įsigalės Android. Bent jau taip teigia GigaOM – ir gal būt ne be pagrindo. Šiandien pusę pasaulinės išmaniųjų telefonų rinkos užima iPhone, tačiau kriterijai, pagal kuriuos telefonus renkasi ankstyvieji entuziastai ir vėliau prie jų prisijungiantis masinis vartotojas, skiriasi. Jei pirmiesiems svarbiausia funkcionalumas, programos, tinklo kokybė, reputacija, tai didžiajai daugumai daug svarbesnė yra ryšio ir telefono kaina, planų pasirinkimas, galimybė naudoti išankstinį apmokėjimą. Natūralu, kad vis daugiau gamintojų pradėjus siūlyti Android telefonus, jie paplis visų operatorių salonuose. Didesnė konkurencija turėtų paskatinti lankstesnius ir įvairesnius pokalbių ir duomenų planus – gal net „ežiai“ ir „pildykai“ jiems bus taikomi.

Teoriškai su Android masinėje rinkoje galėtų varžytis ir Symbian bei Windows Mobile telefonai, tačiau Nokia pasukus prie Maemo, SonyEricsson pradėjus eksperimentuoti su Android, Symbian ateitis nebeatrodo tokia perspektyvi. Windows Mobile turėtų kada nors atsigauti – gal su WinMo 7 versija, bet dar nežinia, ar Microsoft nebus beviltiškai pavėlavusi.

Tiesa, iPhone rinkos taip lengvai neužleis. Pietų Korėjoje su 400 tūkstančių išmaniųjų telefonų, dar nepradėjus prekybos iPhone telefonais, jau pateikta 60 tūkstančių išankstinių užsakymų. Jei iPhone gali per dieną užimti maždaug penktadalį naujos rinkos, tai Android laukia nelengvas kelias…

Rašydamas apie ShopShop trumpai užsiminiau apie Jungtinėse Valstijose atliktą „iPhone mamų“ tyrimą, tačiau jis vertas didesnio dėmesio, nes mūsų mamos yra menkai mums pažįstama technologijų teritorija. Tiesa, amerikietiškosios mamos turėtų gerokai skirtis nuo mūsiškių, tačiau aukštesnių pajamų miestietės su geru išsilavinimu neturėtų būti nutolusios nuo Greystripe apklausoje dalyvavusiųjų, bent jau teoriškai.

Pasak tyrimo, 96% mamų su iPhone aktyviai dalyvauja renkant šeimos pirkinius, apie 40% sprendimus priima pačios, nesitarusios su šeima. 59% mamų leidžia naudotis savo telefonu vaikams, 41% parsiunčia jiems žaidimų, o 20% – mokomųjų programų.

Net 79% iPhone mamų naudoja telefonus su pirkimu susijusiems dalykams: visų pirma parduotuvių paieškai, kainų palyginimui, pirkinių sąrašo sudarymui. Net 37% ieško papildomos informacijos apie pirkinius telefono naršyklėje.

Beveik trečdalis mamų telefoną naudoja ir pačioje parduotuvėje: vėl gi pirkinių sąrašui, kainų palyginimui, receptams ir pan.

Turiu prisipažinti, kad moteriškių, aktyviai naudojančių telefoną parduotuvėje ne pokalbiams, beveik nemačiau. Gailim mes savo mamoms iPhone, o ir technologijos čia dar ne taip mielai priimamos kaip Vakaruose. Šis tyrimas ko gero svarbus kaip ateities perspektyva. Jis rodo, kad mamos gali noriai naudoti išmaniuosius telefonus, pasirinkdamos svarbiausias joms – maisto ir vaikų – sritis. Į tai ir turėtų atsižvelgti telefonų pardavėjai, jei nori, kad aparatai pasiektų ir šią didžiulę ir dar visai nepasiekiamą Lietuvoje rinką.

iPhone gali pasigirti ne tik programų gausa (jų jau daugiau kaip 100 tūkstančių), bet ir ypatingai mažomis kainomis. Vartotojai netruko pastebėti, kad ta pati programa kitiems telefonams kainuoja penkis ar net penkioliką kartų brangiau. Gizmodo priėjo išvados, kad toks programų pigumas veda prie pražūties – esą programuotojai nebenorės kurti programų operacinei sistemai, kurios kainų rinka diktuoja vos kelių dolerių kainą.

Bet ar tikrai taip? Man atrodo, kad su iPhone vyksta „Windows efektas“: programų labai daug, rinka labai konkurencinga, produktų kainos nedidelės, bet vartotojų tiek daug, kad sukūręs gerą programą netgi už nedidelę kainą uždirbsi daugiau nei kurdamas bet kuriai kitai OS. Kaip Windows ir Mac vartotojas vienu metu galiu pasakyti, kad Mac programos yra brangesnės, jų yra mažiau, kaip ir visiškai nemokamų alternatyvų. Visa tai – didelio Windows populiarumo pasekmė. Dabar analogiškai klostosi situacija su telefonais, tik čia Windows vietą kol kas užėmė iPhone OS.

Beje, tai, kad Gizmodo klysta, rodo ir AppStore statistika. Navigacijos programos kainuoja keliasdešimt dolerių vietoje kelių šimtų, tačiau jos nuolat yra geriausiai uždirbančių (top grossing) programų sąraše. Programuotojai skaičiuoti moka: milijonas parduotų programų už 50 dolerių yra geriau, nei 10 tūkstančių programų po 200 dolerių. iPhone šiuo metu yra pagrindinė programų išmaniesiems telefonams platforma. Jei programuotojai nusprendžia investuoti ir į kitas, ne tokias populiarias, natūralu, kad programos jose turi atlyginti investicijas – todėl jos ir brangesnės.

Mano iPhone „nelaužtas“, todėl iki šiol menkai tesidomėjau, kiek tokių yra. O ir duomenis apie telefonus, nesinaudojančius iTunes App Store, gerokai sudėtingiau gauti. Tačiau neseniai Pinch Media paskelbė ataskaitą apie piratines programas iPhone telefonuose. Ši informacija įdomi ne tik Apple telefonų vartotojams ar programų kūrėjams – tendencijos neturėtų smarkiai skirtis ir kitoms operacinėms sistemoms.

Esminė statistika:

• Suskaičiuota apie 4 milijonus „laužtų“ telefonų. Tik 38% iš jų naudoja piratines programas. T.y. dauguma laužia OS ne tam, kad gautų nemokamų programų, o tam, kad turėtų didesnį jų pasirinkimą.
• Kaip matyti iš diagramos, didžiausias laužtų iPhone kiekis yra Kinijoje, Rusijoje ir Brazilijoje. Lietuvos tikriausiai niekas neskaičiavo.
• Piratinės programos telefonuose lūžta daug dažniau nei legalios. Jos taip pat greičiau atsibosta nei legalios.
• Jei iš bandomųjų nemokamų versijų 7,4% ilgainiui apmokamos pilnai versijai, tik 0,43% piratinių versijų naudotojų vėliau įsigyja legalią versiją.

Skaičiai nėra visiškai patikimi, nes skaičiuotos tik tos programos, kurios naudoja Pinch Media statistikos įrankius. Bet vis tiek bendras vaizdas atrodo prastai, ypač „pabandymo-pirkimo“ statistika. Tik 1 iš 220 išbandęs piratinę versiją įsigyja legalią? Mažai… O juk mes kalbame apie brangų telefoną, kurio neįstengiantys sumokėti už programas po 99 centus, tikriausiai apskritai neperka…

Mandagios konkurencijos laikai išmaniųjų telefonų rinkoje pasibaigė. Microsoft vadovas Steve Ballmer, netekęs kantrybės, iPhone programas išvadino nevykusiu bandymu pritaikyti internetą telefonui. Žmonės netruko pastebėti, kad Ballmeris kritikuoja tai, ką pats laiko Windows pranašumu – didelį programų šiai OS kiekį. Bet visa tai tik „gėlytės“, palyginus su Nokia kreipimusi į Delavero valstijos, JAV teismą, siekiant sustabdyti prekybą iPhone telefonais. Nokia teigia, kad Apple iPhone pažeidžia 10 firmos patentų.

Nors Nokia išties turi ir parduoda licencijas kelioms svarbioms mobiliojo ryšio technologijoms, ne viskas taip aišku ir paprasta, kaip gali pasirodyti. Pati Nokia teigia, kad kreipimasis į teismą yra „paskutinė priemonė“, nepavykus ilgoms deryboms su Apple. Prieš stodami į kurią vieną pusę, turėtume apsvarstyti panašių derybų aplinkybes:

Labai retai būna, kad vienas kuris patentas aprėpia visą technologijų sritį. Paprastai būna keli ar net keliasdešimt patentų, kurie gali būti naudojami tai pačiai technologijai. C|Net rašo, kad tokiais atvejais pagrindiniai rinkos žaidėjai sutaria, kuris iš patentų bus standartinis, ir išsidera iš jo kūrėjų palankias licencijavimo sąlygas. Ar Apple dalyvavo tokio standarto rinkimuose ir gavo geras sąlygas iš Nokia? Abejoju. Apple į telefonų rinką atėjo vėliau. Labai galimas dalykas, kad Nokia nesutinka suteikti Apple tokias pačias lengvatines sąlygas, kokias suteikė kitoms firmoms. Apple gi tokiu atveju nesutiktų mokėti daugiau. Nereikia pamiršti ir to, kad standarto propagavimo tikslais kartais iš stambiausių gamintojų išvis neimamas licencinis mokestis – tą puikiausiai žino Apple, dominuojanti JAV išmaniųjų telefonų rinkoje.

Tai, kad teisminis procesas pradedamas kaip tik po pirmojo nuostolingo Nokia ketvirčio, pesimistiškų prognozių ateičiai, nepavykusios plėtros JAV rinkoje ir konkurencingų išmaniųjų telefonų stokos, tik patvirtintų hipotezę, kad tai pralaimėjusiojo pyktis.

Jei Apple atsakys tuo pačiu ir įsivels į teisinį karą, abiems firmoms bus labai blogai. Apple turi per 200 patentų, susijusių su iPhone technologijomis. Dabar gi visi telefonų gamintojai tik ir stengiasi nukopijuoti iPhone funkcionalumą (ir pralenkti jį, jei pavyks). Ar Nokia tikisi nepažeisti nė vieno patento? O kur dar bandymai kopijuoti App Store? Tai, kad Ovi projektas visiškai nepavyko, dar nereiškia, kad firmos negalima apkaltinti plagijavimu.

Aš pats nesu naudojęsis Ovi, bet tai, ką pasakoja apie Ovi parduotuvę The Really Mobile Project, skamba nelinksmai:

Belieka tikėtis, kad Nokia ir Apple sutars dėl patentų ir nutrauks teisinį ginčą. Antraip nukentės abi firmos, technologijų plėtra bus pristabdyta, o labiausiai nuskriausti būsime mes, laukiantys naujų, pažangių telefonų…

Dar vasarą Engadget tinklaraštyje pasirodė provokuojantis rašinys, pavadintas „Šešios yra per daug“. Tos šešios – tai mobiliųjų telefonų operacinės sistemos: Android, Blackberry, iPhone, Symbian, Palm WebOS ir Windows Mobile. Iš tiesų tai jų yra dar daugiau, įskaitant įvairius Linux variantus mobiliesiems įrenginiams ir visiškai naujas OS, tokias kaip Maemo 5.

Jei remsimės įprastinių kompiuterių modeliu, tai bus akivaizdu, kad rinka tokio kiekio neišlaikys. Nors PC operacinių sistemų yra gyva galybė, realiai įtaką turi ir dėl vartotojo kovoja tik trys: Windows, Mac OS X ir visi Linux bendrai sudėjus. Tuo remiantis ir surašytos Engadget autoriaus mintys – kai žmonės pradės mokėti už programas ir sukaups nemenką jų „investiciją“ bei įgūdžių dirbant su viena kuria operacine sistema, OS kaitaliojimas nebebus toks paprastas dalykas. Rinka natūraliai susiskirstys į lyderį (kaip Windows), pagrindinę alternatyvą (MacOS) ir trečią variantą „laisvamaniams“ (Linux). Taigi OS pasirinkimą veikiausiai lems programų kiekis joms ir tų programų kokybė.

Mobiliųjų OS rinka dar labai jauna, todėl į ją veržiasi kaip galima daugiau žaidėjų, pretenduojančių, jei ne į lyderio, tai bent jau į pagrindinės alternatyvos vaidmenį. O kas realiai gali šiuos vaidmenis atlikti?

Šiandien atrodo, kad vieningos pasaulinės lyderio vietos kol kas niekas negali užimti. JAV dėl jos labiausiai varžosi iPhone ir Blackberry, Europoje – Symbian ir Windows Mobile, Rytuose – Windows Mobile ir iPhone. Visose šiose rinkose ant kulnų lipa Android, turinti nepaprastai didelį pagreitį.

Tokia situacija šiandien. O kaip ryt? Pabandysiu paspėlioti, laikydamasis prielaidos, kad programų kūrėjai tikrai nerašys savo programų šešioms ar dešimčiai OS ir stengsis pirmiausiai dėl uždarbio rinktis pačias didžiausias rinkas.

Amerika. Lyderis – iPhone, alternatyva – Android, 3 variantas Windows Mobile/Blackberry.
Europa. Lyderis – Android/Symbian, alternatyva – iPhone, 3 variantas Windows Mobile.
Rytai. Lyderis – Windows Mobile, alternatyva – Android, 3 variantas iPhone.

Komentarai. JAV mobiliųjų OS rinkoje pasikartojo ne PC, o muzikos grotuvų scenarijus. Ten iPhone yra stulbinamai populiarus telefonas su programų skaičiumi, sparčiai artėjančiu prie 100 tūkstančių. Android OS dar nėra antroji, bet neabejoju, kad taps, nes sparčiausiai auga. Kiti žaidėjai tikriausiai bus priversti ieškoti nišų. WinMo ir Blackberry tradiciškai įtakingos verslo sektoriuje. Manau, kad Microsoft būtų logiška įsigyti Blackberry ir bandyti spausti iš tos pusės.

Europoje ir kitur situacija smarkiai pasikeistų, jei Nokia ir Google sudarytų strateginę sutartį. Įsivaizduokite: Nokia telefonų kokybė ir patikimumas su Android galimybėmis! Nors Symbian gyva ir tobulinama, jos tempas nepakankamas šių dienų rinkai. Statistika griežtai liepia imtis priemonių, kad Nokia ir kiti Symbian telefonų gamintojai neprarado pozicijų vien dėl vėluojančios OS. Maemo 5 padėties neišgelbės, nes tai „butikinė“ OS, o reikia tokios sistemos, kuriai jau šiandien tūkstančiai žmonių kuria naujas programas. Tokia yra Android. Nokia-Google sąjunga padėtų Europoje ir pasaulyje išlaikyti pirmą vietą.

Rytų rinka man pati paslaptingiausia. Sprendžiant iš skaitomos informacijos, ten populiarūs arba labai dailūs dalykai (iPhone), arba turintys labai daug funkcijų (Windows Mobile).

Bet čia tik spėlionės. Nebūtinai turi taip atsitikti. Didelė dalis įdomumo stebėti mobiliųjų OS gyvenimą yra jų rinkos pokyčių nenuspėjamumas. Prieš rašydamas šį rašinį, paprašiau kolegų komentarų. Štai Karolio mintys dėl Engadget straipsnio:

Straipsnyje išreikštos mintys labai teisingos—matosi, kad ne koks pradinukas rašo. Tai, kad programų kūrėjai nuspręs platformų likimą aišku jau dabar, kitaip visos platformos ir neskubėtų kiekviena nuosavos programų parduotuvės atidaryt. Atrodo kol kas dauguma programų, kurios jau veikia iPhone, gan greitai pritaikomos ir Android. Tuo tarpu WinMo turi devynias galybes programų, kurias reiktų surinkti po vienu stogu, tačiau jų kuriamos parduotuvės įkainiai programų kūrėjams kažkokie kosminiai, tad Microsoft pati sau kasasi duobę (ne pirmą kartą).

Iš vartotojo pusės, platformų gausa nėra toks jau prastas dalykas—pasirinkimas ir konkurencija visad buvo geri varikliukai. Tiesa, nesutinku, kad trys platformos išliks, o kitos numirs. Greičiausiai kelios platformos taps lyderėmis, o kitos tiesiog bus tokios truputį „antrarūšės“, bet jos bus.

Juk vien dėl to, kad atsirado iPhone, gamintojai nenustojo gaminti „bukų“ telefonų. Galų gale net ir sumanieji telefonai nebūtinai stačia galva puolė adaptuoti kurią nors platformą. Pavyzdžiui keistasis (formos prasme) LG Chocolate BL40 naudos savo pačių programinę įrangą (neradau info, kad tai būtų kokia modifikuota Symbian ar pan.)

Ką jūs galvojate apie mobiliųjų OS ateitį? Kas užims tris pagrindines pozicijas? Ar vis dėlto įmanoma suraikyti pyragą į apylyges šešias dalis?

Bent jau taip galima spręsti iš reklamos paspaudimų rezultatų, paskelbtų Chitika. Jei šiaip interneto reklamos CTR (skydelio ar reklaminės nuorodos paspaudimo) procentas yra apie 0,83%, tai mobiliuosiuose telefonuose jis krenta beveik dvigubai – iki 0,48%. Mažiausiai reklama domisi iPhone ir Android vartotojai, entuziastingiausiai skydelius maigo Palm Pre savininkai. Šie skaičiai stebina, nes anksčiau buvo skelbiama, kad telefonuose reklama yra efektyvesnė.

Aš pats labiau linkęs tikėti čia pateikiama statistika, nes per visą naudojimo laiką savo telefone reklamos skydelį paspaudžiau vieną vienintelį kartą. Ir tai – tik todėl, kad norėjau pasižiūrėti, kaip ji veikia: ar visiškai „išmeta iš programos“, ar parodo skelbimą ir grįžta.

Man regis, kad telefonuose geriausiai šiuo metu veikia akcijiniai pasiūlymai ir nuolaidos perkant programas ir kitą turinį. Ateityje, kai paplis papildytos realybės programos, turinčios mūsų buvimo koordinates, gal ta reklama bus aktualesnė („Ei, kavinėje, pro kurią eini, dabar Latte 2 litais pigiau!“), bet kol kas didelių vilčių į sėkmingą šios srities verslo komunikaciją nedėčiau…

Kolegų tinklaraštyje Kinogramas radau žinutę, dėl kurios tikriausiai galime didžiuotis – žurnalo „The Economist“ ataskaitoje Lietuva pripažinta kaip daugiausiai mobiliojo ryšio abonentų 100 gyventojų turinti šalis. Vienam žmogui vidutiniškai tenka po 1,381 SIM kortelę. Pernyštis lyderis, Liuksemburgas, šiemet nusirito į 11-tą vietą su 1,168 abonento vienam žmogui. Jokia paslaptis, kad tai masinio akcijinio pakuočių dalinimo moksleiviams ir studentams rezultatas. „Labas“, jei gerai pamenu, po penkias tokias kadaise net namo nemokamai pristatydavo, tai ko čia stebėtis? Bet vis tiek malonu, kad esame pirmi. Mobiliojo ryšio skvarba yra svarbus technologinis ir ekonominis šalies rodiklis.

Tačiau tai tik dalis paveikslo. Labai norėčiau sužinoti, kokią dalį Lietuvoje parduodamų telefonų sudaro išmanieji telefonai. Pasaulyje tendencija labai aiški: jei per pastaruosius metus bendras parduotų mobiliųjų telefonų kiekis sumažėjo 6,1% (iki 286,1 mln. vienetų), tai išmaniųjų telefonų pardavimas augo net 27 procentais! Ir tai, nepaisant pasaulinės krizės. Tiesa, išmanieji telefonai šiandien tesudaro tik septintadalį visų mobiliojo ryšio telefonų (apie 40 mln.), bet jų dalis labai sparčiai auga.

Šio metu Lietuvoje, Taip pat ir pasaulyje, Nokia 5800 yra labiausia perkamas telefonas su Symbian. Šis telefonas iš pirmo žvilgsnio primena kitą, Amerikoje populiariausią išmanųjį telefoną iPhone, tas manau prisideda prie jo populiarumo. Telefonas neturi fizinės klaviatūros, tik lietimui jautrų ekraną, Kas iškart netinka tiems, kas telefonu mėgsta rašyti, tiek SMS, tiek El. laiškus. Šiame telefone yra 3,2 megapikselio kamera su Carl Zeiss optika, taip pat turi dvigubą led blykstę, todėl gali atstoti paprastą “muilinę”. Šis aparatas skirtas muzikai, ką puikiai ir atlieka, taip pat pakankamai didelis (3,2 colio) ekranas suteikia galimybę visai neblogai žiūrėti filmus. Tai telefonas skirtas jaunimui, kuriam svarbiausia muzika. Kaina: apie 900 litų.

Nokia E serija, man asmeniškai patinka labiausiai, dėl kainos ir funkcionalumo. E75 vienas naujausių aparatų, didžiausias privalumas net dvi klaviatūros (Džiugai, Primink kiek turi iPhone). Telefonas iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip paprastas, vienblokis telefonas, bet ten slepiasi ir QWERTY klaviatūra, kas labai pagreitina El. laiškų ir SMS rašymą. Kaina: Apie 1500 litų.
Kitas modelis įdomus tuo, kad padarė nokia E51 idealią tai E52, atnaujinimų nedaug, bet viskas ko trūko E51 atsirado ir pasitaisė. Pirmas labai malonus dalykas 3,5mm jungtis ausinėms (E51 tūrėjo 2,5mm). Puiki 3,2 megapikselių kamera su fokusavimų (E51 turėjo tik 2 megapikselius ir nefokusavo). Taip pat atsirado GPS, Prie E51 teko naudoti GPS imtuvą. Pakeitė ir procesorių dabar 600 MHz (E51 tūrėjo 369 MHz). Taip pat atsirado ir papildoma kamera priekyje, kuri panaudojama ne tiek vaizdo pokalbiuose, o programuose, kai pvz. telefonas valdomas gestais virš jo.

Nokia N97 naujas Nokia telefonas, apie kurį, net nežinau ką pasakyti. Tiesiog turi visas funkcijas, taip pat QWERTY ir lietimui jautrų ekraną. Įdomus ir turbūt patogus derinys. Didžiausias privalumas turbūt didelis kokybiškas ekranas. Šis telefonas pirmas kuris turi taip išnaudojamą darbalaukį, atnaujina jo turinį internetu, pavyzdžiui galite matyti twitter srautą, FaceBook’ą ar RSS prenumeratas, ar ką tik sugalvojate, kad jums reikia. Dėl šios funkcijos ir QWERTY su lietimui jautriu ekranu kombinacijos, dėl kurių jį norisi pačiupinėti ir pabandyti.

Jai turite klausimų visada klauskite komentaruose ir aš stengsiuosi atsakyti.

Kai iPhone pasirodė Japonijoje, mažai kas tikėjosi šio Apple telefono sėkmės Tekančios saulės šalyje. Japonai turi savo nuomonę apie telefonus: ten populiariausi vietinės gamybos modeliai, kurių mes apskritai nepažįstame – Sharp Aquos, Panasonic, NEC, Casio. Tačiau iPhone kelią prasiskinti pavyko – pranešama, kad šių metų liepos mėnesį Apple iPhone 3GS tapo perkamiausiu mobiliuoju telefonu.

Tačiau japonai nebūtų japonai, jei neprisigalvotų egzotiškų puošmenų: Japonijoje iPhone platinanti firma SoftBank BB taip pat parduoda ir rankų darbo pagal viduramžių grafikos pavyzdžius sukurtus iPhone dėklus, kurių vieneto kaina siekia… tūkstantį dolerių! Jie netgi turi savo dėžutę (dėklas dėklui?) ir pridedamą knygelę su istorine piešinio informacija.