iPhone gali pasigirti ne tik programų gausa (jų jau daugiau kaip 100 tūkstančių), bet ir ypatingai mažomis kainomis. Vartotojai netruko pastebėti, kad ta pati programa kitiems telefonams kainuoja penkis ar net penkioliką kartų brangiau. Gizmodo priėjo išvados, kad toks programų pigumas veda prie pražūties – esą programuotojai nebenorės kurti programų operacinei sistemai, kurios kainų rinka diktuoja vos kelių dolerių kainą.

Bet ar tikrai taip? Man atrodo, kad su iPhone vyksta „Windows efektas“: programų labai daug, rinka labai konkurencinga, produktų kainos nedidelės, bet vartotojų tiek daug, kad sukūręs gerą programą netgi už nedidelę kainą uždirbsi daugiau nei kurdamas bet kuriai kitai OS. Kaip Windows ir Mac vartotojas vienu metu galiu pasakyti, kad Mac programos yra brangesnės, jų yra mažiau, kaip ir visiškai nemokamų alternatyvų. Visa tai – didelio Windows populiarumo pasekmė. Dabar analogiškai klostosi situacija su telefonais, tik čia Windows vietą kol kas užėmė iPhone OS.

Beje, tai, kad Gizmodo klysta, rodo ir AppStore statistika. Navigacijos programos kainuoja keliasdešimt dolerių vietoje kelių šimtų, tačiau jos nuolat yra geriausiai uždirbančių (top grossing) programų sąraše. Programuotojai skaičiuoti moka: milijonas parduotų programų už 50 dolerių yra geriau, nei 10 tūkstančių programų po 200 dolerių. iPhone šiuo metu yra pagrindinė programų išmaniesiems telefonams platforma. Jei programuotojai nusprendžia investuoti ir į kitas, ne tokias populiarias, natūralu, kad programos jose turi atlyginti investicijas – todėl jos ir brangesnės.

Mandagios konkurencijos laikai išmaniųjų telefonų rinkoje pasibaigė. Microsoft vadovas Steve Ballmer, netekęs kantrybės, iPhone programas išvadino nevykusiu bandymu pritaikyti internetą telefonui. Žmonės netruko pastebėti, kad Ballmeris kritikuoja tai, ką pats laiko Windows pranašumu – didelį programų šiai OS kiekį. Bet visa tai tik „gėlytės“, palyginus su Nokia kreipimusi į Delavero valstijos, JAV teismą, siekiant sustabdyti prekybą iPhone telefonais. Nokia teigia, kad Apple iPhone pažeidžia 10 firmos patentų.

Nors Nokia išties turi ir parduoda licencijas kelioms svarbioms mobiliojo ryšio technologijoms, ne viskas taip aišku ir paprasta, kaip gali pasirodyti. Pati Nokia teigia, kad kreipimasis į teismą yra „paskutinė priemonė“, nepavykus ilgoms deryboms su Apple. Prieš stodami į kurią vieną pusę, turėtume apsvarstyti panašių derybų aplinkybes:

Labai retai būna, kad vienas kuris patentas aprėpia visą technologijų sritį. Paprastai būna keli ar net keliasdešimt patentų, kurie gali būti naudojami tai pačiai technologijai. C|Net rašo, kad tokiais atvejais pagrindiniai rinkos žaidėjai sutaria, kuris iš patentų bus standartinis, ir išsidera iš jo kūrėjų palankias licencijavimo sąlygas. Ar Apple dalyvavo tokio standarto rinkimuose ir gavo geras sąlygas iš Nokia? Abejoju. Apple į telefonų rinką atėjo vėliau. Labai galimas dalykas, kad Nokia nesutinka suteikti Apple tokias pačias lengvatines sąlygas, kokias suteikė kitoms firmoms. Apple gi tokiu atveju nesutiktų mokėti daugiau. Nereikia pamiršti ir to, kad standarto propagavimo tikslais kartais iš stambiausių gamintojų išvis neimamas licencinis mokestis – tą puikiausiai žino Apple, dominuojanti JAV išmaniųjų telefonų rinkoje.

Tai, kad teisminis procesas pradedamas kaip tik po pirmojo nuostolingo Nokia ketvirčio, pesimistiškų prognozių ateičiai, nepavykusios plėtros JAV rinkoje ir konkurencingų išmaniųjų telefonų stokos, tik patvirtintų hipotezę, kad tai pralaimėjusiojo pyktis.

Jei Apple atsakys tuo pačiu ir įsivels į teisinį karą, abiems firmoms bus labai blogai. Apple turi per 200 patentų, susijusių su iPhone technologijomis. Dabar gi visi telefonų gamintojai tik ir stengiasi nukopijuoti iPhone funkcionalumą (ir pralenkti jį, jei pavyks). Ar Nokia tikisi nepažeisti nė vieno patento? O kur dar bandymai kopijuoti App Store? Tai, kad Ovi projektas visiškai nepavyko, dar nereiškia, kad firmos negalima apkaltinti plagijavimu.

Aš pats nesu naudojęsis Ovi, bet tai, ką pasakoja apie Ovi parduotuvę The Really Mobile Project, skamba nelinksmai:

Belieka tikėtis, kad Nokia ir Apple sutars dėl patentų ir nutrauks teisinį ginčą. Antraip nukentės abi firmos, technologijų plėtra bus pristabdyta, o labiausiai nuskriausti būsime mes, laukiantys naujų, pažangių telefonų…

Matydami, kiek žmonių klausosi muzikos iš mobiliųjų telefonų, jų gamintojai ir mobiliojo ryšio operatoriai priėjo logiškos išvados, kad prekyba muzika telefonams yra didelė neišnaudota galimybė. Juk jei iTunes parduotuvė yra tokia populiari tarp kompiuterių vartotojų, tai kokios milžiniškos sėkmės galėtų sulaukti muzikos telefonams parduotuvė, turint galvoje, kad telefonų parduodama daug daugiau nei kompiuterių?

Taip atsirado Nokia iniciatyva “Comes with Music”, taip atsirado ir Omnitel bei Tele2 muzikos parduotuvės Lietuvoje. Nežinau, kaip sekasi mūsų operatoriams prekiauti dainomis, tačiau Nokia projektą jau galima laikyti nepavykusiu: “Comes with Music” naudojasi vos 107 tūkstančiai vartotojų visame pasaulyje. Didžiojoje Britanijoje per metus jų susirinko tik 32 tūkstančiai, o Italijoje per pusmetį nesusirinko nė 700 žmonių. Žinant, kad Nokia kas mėnesį parduoda milijonus telefonų, šie skaičiai yra niekingai maži.

Kodėl taip atsitiko? Juk “Comes with Music” pasiūlymas visus metus muziką į telefoną krauti nemokamai ir net metams pasibaigus klausytis jau parsisiųstos atrodo labai patrauklus! Bėda, kaip visada tokiais atvejais, slypi DRM užraktuose. Nokia eksperimentas parodė, kad žmonėms net už dyką nereikia muzikos, kurios negali perrašyti į norimą įrenginį, perkelti į kitą diską, klausyti, kur nori ir kada nori. Perrašyti iš CD ar parsisiųsti nerakintą muziką ir naudoti ją be apribojimų yra daug patogiau. Atrodo paradoksalu, bet manau, kad Nokia būtų geriau pavykusi prekyba dainomis be užraktų, nei dalinimas už dyką su spynomis.

Duomenų apie mūsų operatorių prekybą užrakinta muzika neturiu. Bet jei ji būtų suklestėjusi, tikriausiai jau būtume skaitę pranešimų spaudai…

Dar vasarą Engadget tinklaraštyje pasirodė provokuojantis rašinys, pavadintas „Šešios yra per daug“. Tos šešios – tai mobiliųjų telefonų operacinės sistemos: Android, Blackberry, iPhone, Symbian, Palm WebOS ir Windows Mobile. Iš tiesų tai jų yra dar daugiau, įskaitant įvairius Linux variantus mobiliesiems įrenginiams ir visiškai naujas OS, tokias kaip Maemo 5.

Jei remsimės įprastinių kompiuterių modeliu, tai bus akivaizdu, kad rinka tokio kiekio neišlaikys. Nors PC operacinių sistemų yra gyva galybė, realiai įtaką turi ir dėl vartotojo kovoja tik trys: Windows, Mac OS X ir visi Linux bendrai sudėjus. Tuo remiantis ir surašytos Engadget autoriaus mintys – kai žmonės pradės mokėti už programas ir sukaups nemenką jų „investiciją“ bei įgūdžių dirbant su viena kuria operacine sistema, OS kaitaliojimas nebebus toks paprastas dalykas. Rinka natūraliai susiskirstys į lyderį (kaip Windows), pagrindinę alternatyvą (MacOS) ir trečią variantą „laisvamaniams“ (Linux). Taigi OS pasirinkimą veikiausiai lems programų kiekis joms ir tų programų kokybė.

Mobiliųjų OS rinka dar labai jauna, todėl į ją veržiasi kaip galima daugiau žaidėjų, pretenduojančių, jei ne į lyderio, tai bent jau į pagrindinės alternatyvos vaidmenį. O kas realiai gali šiuos vaidmenis atlikti?

Šiandien atrodo, kad vieningos pasaulinės lyderio vietos kol kas niekas negali užimti. JAV dėl jos labiausiai varžosi iPhone ir Blackberry, Europoje – Symbian ir Windows Mobile, Rytuose – Windows Mobile ir iPhone. Visose šiose rinkose ant kulnų lipa Android, turinti nepaprastai didelį pagreitį.

Tokia situacija šiandien. O kaip ryt? Pabandysiu paspėlioti, laikydamasis prielaidos, kad programų kūrėjai tikrai nerašys savo programų šešioms ar dešimčiai OS ir stengsis pirmiausiai dėl uždarbio rinktis pačias didžiausias rinkas.

Amerika. Lyderis – iPhone, alternatyva – Android, 3 variantas Windows Mobile/Blackberry.
Europa. Lyderis – Android/Symbian, alternatyva – iPhone, 3 variantas Windows Mobile.
Rytai. Lyderis – Windows Mobile, alternatyva – Android, 3 variantas iPhone.

Komentarai. JAV mobiliųjų OS rinkoje pasikartojo ne PC, o muzikos grotuvų scenarijus. Ten iPhone yra stulbinamai populiarus telefonas su programų skaičiumi, sparčiai artėjančiu prie 100 tūkstančių. Android OS dar nėra antroji, bet neabejoju, kad taps, nes sparčiausiai auga. Kiti žaidėjai tikriausiai bus priversti ieškoti nišų. WinMo ir Blackberry tradiciškai įtakingos verslo sektoriuje. Manau, kad Microsoft būtų logiška įsigyti Blackberry ir bandyti spausti iš tos pusės.

Europoje ir kitur situacija smarkiai pasikeistų, jei Nokia ir Google sudarytų strateginę sutartį. Įsivaizduokite: Nokia telefonų kokybė ir patikimumas su Android galimybėmis! Nors Symbian gyva ir tobulinama, jos tempas nepakankamas šių dienų rinkai. Statistika griežtai liepia imtis priemonių, kad Nokia ir kiti Symbian telefonų gamintojai neprarado pozicijų vien dėl vėluojančios OS. Maemo 5 padėties neišgelbės, nes tai „butikinė“ OS, o reikia tokios sistemos, kuriai jau šiandien tūkstančiai žmonių kuria naujas programas. Tokia yra Android. Nokia-Google sąjunga padėtų Europoje ir pasaulyje išlaikyti pirmą vietą.

Rytų rinka man pati paslaptingiausia. Sprendžiant iš skaitomos informacijos, ten populiarūs arba labai dailūs dalykai (iPhone), arba turintys labai daug funkcijų (Windows Mobile).

Bet čia tik spėlionės. Nebūtinai turi taip atsitikti. Didelė dalis įdomumo stebėti mobiliųjų OS gyvenimą yra jų rinkos pokyčių nenuspėjamumas. Prieš rašydamas šį rašinį, paprašiau kolegų komentarų. Štai Karolio mintys dėl Engadget straipsnio:

Straipsnyje išreikštos mintys labai teisingos—matosi, kad ne koks pradinukas rašo. Tai, kad programų kūrėjai nuspręs platformų likimą aišku jau dabar, kitaip visos platformos ir neskubėtų kiekviena nuosavos programų parduotuvės atidaryt. Atrodo kol kas dauguma programų, kurios jau veikia iPhone, gan greitai pritaikomos ir Android. Tuo tarpu WinMo turi devynias galybes programų, kurias reiktų surinkti po vienu stogu, tačiau jų kuriamos parduotuvės įkainiai programų kūrėjams kažkokie kosminiai, tad Microsoft pati sau kasasi duobę (ne pirmą kartą).

Iš vartotojo pusės, platformų gausa nėra toks jau prastas dalykas—pasirinkimas ir konkurencija visad buvo geri varikliukai. Tiesa, nesutinku, kad trys platformos išliks, o kitos numirs. Greičiausiai kelios platformos taps lyderėmis, o kitos tiesiog bus tokios truputį „antrarūšės“, bet jos bus.

Juk vien dėl to, kad atsirado iPhone, gamintojai nenustojo gaminti „bukų“ telefonų. Galų gale net ir sumanieji telefonai nebūtinai stačia galva puolė adaptuoti kurią nors platformą. Pavyzdžiui keistasis (formos prasme) LG Chocolate BL40 naudos savo pačių programinę įrangą (neradau info, kad tai būtų kokia modifikuota Symbian ar pan.)

Ką jūs galvojate apie mobiliųjų OS ateitį? Kas užims tris pagrindines pozicijas? Ar vis dėlto įmanoma suraikyti pyragą į apylyges šešias dalis?

Bent jau taip galima spręsti iš reklamos paspaudimų rezultatų, paskelbtų Chitika. Jei šiaip interneto reklamos CTR (skydelio ar reklaminės nuorodos paspaudimo) procentas yra apie 0,83%, tai mobiliuosiuose telefonuose jis krenta beveik dvigubai – iki 0,48%. Mažiausiai reklama domisi iPhone ir Android vartotojai, entuziastingiausiai skydelius maigo Palm Pre savininkai. Šie skaičiai stebina, nes anksčiau buvo skelbiama, kad telefonuose reklama yra efektyvesnė.

Aš pats labiau linkęs tikėti čia pateikiama statistika, nes per visą naudojimo laiką savo telefone reklamos skydelį paspaudžiau vieną vienintelį kartą. Ir tai – tik todėl, kad norėjau pasižiūrėti, kaip ji veikia: ar visiškai „išmeta iš programos“, ar parodo skelbimą ir grįžta.

Man regis, kad telefonuose geriausiai šiuo metu veikia akcijiniai pasiūlymai ir nuolaidos perkant programas ir kitą turinį. Ateityje, kai paplis papildytos realybės programos, turinčios mūsų buvimo koordinates, gal ta reklama bus aktualesnė („Ei, kavinėje, pro kurią eini, dabar Latte 2 litais pigiau!“), bet kol kas didelių vilčių į sėkmingą šios srities verslo komunikaciją nedėčiau…

Apple šiaip jau labai stengiasi vengti skandalų. Ne toks firmos charakteris. Ji pageidautų vartotojams atrodyti, kaip solidi, draugiška, stilinga kompanija. Deja, jai tai nepavyksta. Jei dėl Mac kompiuterių, iPod grotuvų ar MacOS X operacinės sistemos bei programų jai triukšmas kyla retai, tai apie iPhone ir ypač apie AppStore parduotuvę to nepasakysi – retai pasitaiko diena, kai portalai ar tinklaraščiai neparašo apie kokią nors be rimtos priežasties uždraustą ar „iškastruotą“ programą. Apie tai net atskirą tinklaraštį galima būtų rašyti – medžiagos užtektų į valias.

Nors nesusipratimų buvo ir anksčiau, rimtas skandalas kilo po to, kai Apple atmetė Google Voice programą iPhone telefonams. Toks rimtas, kad net FCC (amerikietiškas mūsų RRT analogas) įsikišo. Dėl itin griežtos AppStore atrankos tvarkos turėjo aiškintis net Apple vadovas Phil Schiller. Po jo pokalbių su žiniasklaida buvo šiek tiek atskleista programų filtravimo skraistė ir truputį sušvelnintas filtravimas, bet esminės Apple nuostatos nepakito: firma neleidžia programų, kurios dubliuoja iPhone OS funkcijas, griežtai saugo vartotojų dorovę, blokuodama programas, kurios rodo pornografinį ar net švelniai erotinį turinį, draudžia įrankius, kurie gali paleisti savo vykdomuosius failus, arba tokius, kurie vienaip ar kitaip yra susiję su nelegalaus turinio platinimu ar autorių teisių pažeidimais.

Todėl neverta stebėtis, kad iš pradžių patvirtinusi Commodore 64 emuliatorių, Apple leidimą tuojau pat atšaukė, kai paaiškėjo, kad programa turi slaptą funkciją vykdyti savo programas. Toks pats likimas ištiko uTorrent valdymo programėlę. Ji išties buvo niekuo dėta, tačiau Apple pakako vien minties, kad torrentai dažnai yra naudojami nelegalaus turinio siuntimui.

Dėl visų šių dalykų Apple ir sulaukia gausios ir pelnytos kritikos. Kitaip ir būti negali, mat firma įsivėlė į visiškai nepelningą nei pinigine, nei reputacijos prasme veiklą. Ji tiesiog pradėjo vykdyti teisėsaugos funkcijas, neturėdama tam pagrindo. Įstatymai juk nedraudžia kurti ir platinti torrentų programų ar emuliatorių. Įstatymai tik neleidžia jų naudoti nelegaliais tikslais. Apple be vargo galėtų išvengti bet kokios atsakomybės – juk kokios nors Download.com niekas nekaltina piratavimu vien dėl to, kad iš jos galima parsisiųsti ir uTorrent, ir įvairiausių emuliatorių.

Manau, kad Apple kaip cenzoriaus patirtis bus labai karti ir ilgainiui smarkiai pakirs firmos reputaciją. Cenzoriaus darbas labai nedėkingas. Kartą pradėjęs drausti, nebežinai, kur tų draudimų ribos (mes tai puikiai matome iš kai kurių Seimo narių bandymų uždrausti nealkoholinio alaus reklamą, pavyzdžiui). Draudi vis daugiau, teisiniesi vis dažniau, kol pagaliau ir tiems, kam iki tol buvo nusispjauti į kažkokį emuliatorių, ateina į galvą mintis, kad jų naudojamas aparatas yra kažkoks nevisavertis.

Bet nepaisydama galimų bėdų Apple cenzūros vis dėlto neatsisakys. Todėl kad jos trokšte trokšta Holivudas ir įrašų industrija, kurios su Apple susijusios itin tampriais ryšiais. Mainais į išskirtinį turinį iTunes parduotuvei Apple pasiryžusi bet kokio lygio cenzūravimui. Tai liūdna, bet kol nepasikeis įrašų industrija, Apple irgi nepasikeis. Nebent mūsų mintyse, ir ne į gera…

Iš ko gyvena tūlas lietuvis programuotojas? Didžioji dalis profesionalų dirba didelėse firmose, kuriose programuoja „sprendimus verslui“, susijusius su duomenų bazėmis, apskaita, logistika ar duomenų apsauga. Tai vertingas ir neblogai apmokamas darbas, tačiau griežtai reglamentuotas ir, jei tik knebinėjimasis po kodą nėra jūsų gyvenimo svajonė, kiek nuobodokas. Kita didelė grupė programuoja „lengvesnius“ dalykus – žiniatinklio programas ir tarnybas, e-komercijos sprendimus, jų sąsajas. Čia erdvės vaizduotei ir išradingumui daugiau, bet užtat dažnai demoralizuoja nuolatinės klientų priekabės ir keisčiausi įgeidžiai.

Jokia paslaptis, kad didžiausią malonumą programuotojas patiria kurdamas savo sumanytą, nepriklausomą programą pačiam plačiausiam vartotojui. Niekas neriboja jo išmonės, jis yra laisvas diegti visas sugalvotas funkcijas, gauna moralinę paspirtį iš gausybės vartotojų, uždirba iš programos tiesiogiai ir jaučiasi pats esąs padėties šeimininkas.

Bet jei taip, tai kodėl gi programuotojai nekuria savo programų, o glaudžiasi po firmų stogu, iš esmės dirbdami samdiniais? Atsakymas paprastas – konkurencija ir piratavimas. Ne taip lengva surasti nišą programai, kur galima būtų įsiterpti su mokamu produktu, išvengiant nemokamų konkurencijos. Dar sunkiau atlaikyti milžiniškus programų piratavimo mastus pasaulyje. Kuo populiaresnė programa bus, tuo didesnis procentas bus parsisiunčiamas be jokio atlygio kūrėjui.

Todėl nenuostabu, kad programuotojai, sumanę kurti savo programas ieško kuo mokesnės terpės. Pavyzdžiui, vienos garsiausių Lietuvoje sukurtų programų Pixelmator kūrėjai pasirinko MacOS. Tačiau dabar yra dar geresnė erdvė nepriklausomų programuotojų kūrybai – Apple AppStore. Netikite? Kaip jums faktas, kad ši programų parduotuvė per metus parduoda programų už 2,4 milijardo JAV dolerių? Ir tai turint galvoje, kad dauguma jų kainuoja vos po dolerį ar du…

Vidutinis iPhone vartotojas per mėnesį parsisiunčia po 9-10 naujų programų, o iPod Touch – netgi 18. Paprastumas apmokėti telefono programas skatina jų pirkimą. Nors yra „pogrindinės“ iPhone programos ir priemonės naudotis AppStore programomis už jas nemokant, kol kas piratinių programų dalis yra labai labai maža, o galimybės užsidirbti – didelės. Mažytė programavimo firmelė Tap Tap Tap per dvi savaites iš vienos dolerį kainuojančios programėlės uždirbo 40 tūkstančių dolerių. Net atskaičius Apple dalį, 27 tūkstančiai dolerių per pusę mėnesio juk nėra taip blogai, ar ne?

Svarbiausia, kad Tap Tap Tap tuos pinigėlius uždirbo ne už kokią nors fantastiškai išradingą ar nepaprastai sudėtingą programą, o už matų konvertavimo programą, gal dar paprastesnę už čia aprašytą Convertbot. Ko reikia tokiai programai sukurti?

• pusdienio Wikipedia matų konvertavimo konstantoms nusirašyti;
• poros dienų konvertavimo formulėms parašyti (ten gi dažniausiai daugyba arba dalyba);
• 100 dolerių už programavimo aplinką ir narystę programų kūrėjų programoje;
• nemažai laiko sąsajos sukūrimui.

Pastarasis punktas iPhone vartotojams labai svarbus. Jie įpratę prie dailios telefono sąsajos, todėl iš programų reikalauja nė kiek ne mažesnio dėmesio išvaizdai ir patogumui naudoti. Tap Tap Tap klipe matyti, kiek dizaino variantų prireikė, kol programa gavo tikrai šaunią sąsają:

Taigi į sąsają reikia investuoti laiko ir pastangų, bet ar 50 tūkstančių dolerių per mėnesį to neapmokėtų?

Kad iPhone programų kūrimas nėra toks jau sudėtingas rodo ir kelios lietuviškos programos šiam telefonui. Yra Mariaus Kažemekaičio programa skaityti portalo Balsas.lt straipsnius (iTunes nuoroda) ir komentarus, yra Lino Valiuko 15min.lt portalo programa (iTunes) su galimybe siųsti savo pranešimus. Abi jos platinamos nemokamai, bet tai nereiškia, kad neverta pabandyti užsidirbti. Tai kodėl gi nepabandžius? Man būtų daug džiaugsmo įsigyti, išbandyti ir pristatyti plačiau lietuvių sukurtas programas.

Nežinau, ar tai pelningesnis kelias už Oracle programavimą, bet įdomesnis tikrai…

Jei kas jūsų būtų paprašęs nupirkti papildomai du ar tris mobiliuosius telefonus ir atiduoti juos pirmiesiems sutiktiems praeiviams, neturintiems telefono, arba palikti ant suoliuko su rašteliu „prašome pasiimti, kas dar neturite mobiliojo telefono“, sutiktumėte? Aš irgi nesutikčiau – telefonas nėra pirmo būtinumo dalykas vargšams, o pinigus ir taip turiu, kur dėti. Bet… bet juk tikrovėje labai panašiai ir buvo – tik mums neteko rinktis, norime mes kitiems pirkti telefonus, ar ne – iš mūsų juos tiesiog pavogė.

Pasiklausinėjęs aplinkui, beveik iš kiekvieno išgirdau apie du, tris, kartais keturis telefonus, kuriuos ilgapirščiai nugvelbė per pastaruosius 10 metų. Spėju, kad trečdalis, o gal tik ketvirtis visų labiau pasiturinčių Lietuvos gyventojų tokiu netradiciniu būdu apmokėjo mobiliuosius telefonus visiems šalies abonentams. Tai paaiškintų ir santykinai didelį išankstinio mokėjimo kortelių populiarumą: vogtas ir „atrištas“ telefonas nereikalauja įsipareigojimų. Skelbimų apie parduodamus naudotus telefonus ir telefonų „kioskelių“ kiekis turgavietėse rodo, kokia didelė yra antrinė telefonų rinka. Taigi kartais netikėtas pirmavimas gali būti bent iš dalies paaiškintas keistais dalykais.

Ar taip bus ir su išmaniaisiais telefonais? Tikiuosi, kad ne. Nenorėčiau prarasti savojo. Saugau jį labiau, nei anksčiau turėtus paprastus telefonus, ir tikiuosi, kad ištarnaus man bent tą laiką, kuriam sudariau sutartį su operatoriumi. Jei visi labai saugosime savuosius, tai jų skaičius didės lygiagrečiai su šalies ekonomikos kreive. Pasaulinės prognozės rodo, kad jau 2011-aisiais išmaniųjų telefonų pardavimai gali pralenkti kompiuterius. Belieka tikėtis, kad tie pardavimai nebus priverstiniai, praradus telefoną dėl vagystės…

Ar varžotės atvirai džiaugtis mėgstamu telefonu, savo kompiuteriu, automobiliu, sportiniu dviračiu, bet kokiu nauju pirkiniu būdami tarp draugų ir pažįstamų? Taip ir maniau – aš irgi. Kiekvienas, kas buvo įsigijęs mielą širdžiai daiktą ir nevaidino abejingumo jam būdamas draugų kompanijoje, tikriausiai sulaukė pavydžių žvilgsnių, replikų ir paniekos. Taip, netgi iš artimiausių žmonių! Nežinia kodėl paprasčiausias žmogaus džiaugsmas dėl malonumo, patiriamo dėvint naują drabužį, sėdus už naujo automobilio vairo ar nagrinėjant naujutėlaitį išmanųjį telefoną, laikomas pagyromis ir pasipūtimu. Užklupti tokios aplinkinių reakcijos, mes patys pasimetame, supykstame ir akimirksniu užimame gynybos poziciją. Pradedame ginčytis ir įrodinėti, kad daiktas yra vertas meilės ir pagarbos, taip dar labiau padidindami įtampą – tie, kas nesupranta, mūsų argumentų negirdi.

Išeitų, kad visi turėtume pirkti pilkus masinės gamybos barškučius? Bet juk tokie mums nepatinka. Jiems priekaištaujame dėl funkcijų stygiaus, nepatogumo, niūraus dizaino, menkos kokybės. Vienintelis dalykas, kuris mus tenkina perkant tokius daiktus, yra kaina. Ir tai tik todėl, kad nesuskaičiuojame, kiek viskas kainuoja kartu sudėjus – jei daiktas dažnai genda arba numetamas kaip nusibodęs ir perkamas kitas, tai dažnai kainuoja daugiau, nei iš karto įsigyti gerą.

Velniop pavyduolius! Nereikia slėpti džiaugsmo ir malonumo naudojantis technika, kuri jums miela. Jeigu to jausmo nebūtų, jei nebūtų mūsų svajonių ir norų turėti dailesnius, protingesnius, universalesnius įrenginius, gal iki šiandien suktumėme rankenas ir prašytumėme „mergaičių“ sujungti su abonentu X. Mūsų entuziazmas ir gebėjimas vertinti technologijų teikiamus privalumus yra tas variklis, kuris neša į priekį visą informacinių technologijų rinką. Pagalvokite apie tai, kai kitą kartą išgirsite nepagrįstai pagiežingų pastabų apie savo iPhone 3GS, HTC Magic ar N97.

Kodėl tokia pradžia?

Šis tinklaraštis yra skirtas technologijų entuziastams. Žmonėms, kurie myli išmaniuosius telefonus, domisi jais, aktyviai seka naujienas, diegia programas, dalinasi patirtimi. Pradėdamas nuo baimės džiaugtis, norėjau paraginti, kad čia jos nejaustumėte. Tikiuosi, kad skaityti šio tinklaraščio susirinks bendraminčiai, suprantantys vieni kitus, sugebantys draugiškai diskutuoti ir svarbiausia – smalsūs žmonės.

Ką ketinu šiai auditorijai pasiūlyti? Kadangi kol kas esu tik vienas autorius ir pats naudojuosi iPhone 3G, tai nesugebėsiu iškart aprėpti visų išmaniųjų telefonų – pradėsiu nuo to, ką geriau pažįstu ir ką turiu galimybę išbandyti. Tinklaraštyje stengsiuos:

1. Pateikti visas svarbesnes išmaniųjų telefonų rinkos naujienas.
2. Aprašyti po vieną iPhone programą per dieną, daugiausiai dėmesio skirdamas nemokamoms programoms.
3. Pasidalinti paties sugalvotomis ar iš kitų sužinotomis telefono ar programų naudojimo gudrybėmis.
4. Aprašyti visus išmaniųjų telefonų modelius, kokius tik pavyks gauti išbandyti.
5. Rengti įvairiausius konkursus, apklausas, žaidimus, o gal ir susitikimus realiame gyvenime.
6. Suburti išmaniuosius telefonus naudojančių ir jais besidominčių skaitytojų bendruomenę.
7. Prisidėti prie informacijos apie mobiliąsias technologijas sklaidos lietuviškajame internete.

Beje, jei prie manofono prisijungsite iš iPhone ar Android telefono, pamatysite specialiai patogiam skaitymui pritaikytą sąsają (Ačiū Andriui!). Meldžiu atleisti už nesutvarkytą svetainės išvaizdą, „statybų dulkes“ ir kol kas menką informacijos kiekį – visa tai netrukus pataisysiu. Kviečiu lankytis kasdien, užsiprenumeruoti tinklaraščio RSS ir nepamiršti palikti savo nuomonę komentaruose. Ji labai svarbi naujam, dar neapsiplunksnavusiam tinklaraščiui!*

*- tinklaraščio komentarai yra prižiūrimi. Jei tuojau pat neišvysite savo komentaro, nenusiminkite – netrukus jį patvirtinsiu, jei tik jis nėra piktybinis. Kartą parašę patvirtintą komentarą, vėliau galėsite savo pastabas rašyti be užlaikymo.