…tai rinkoje įsigalės Android. Bent jau taip teigia GigaOM – ir gal būt ne be pagrindo. Šiandien pusę pasaulinės išmaniųjų telefonų rinkos užima iPhone, tačiau kriterijai, pagal kuriuos telefonus renkasi ankstyvieji entuziastai ir vėliau prie jų prisijungiantis masinis vartotojas, skiriasi. Jei pirmiesiems svarbiausia funkcionalumas, programos, tinklo kokybė, reputacija, tai didžiajai daugumai daug svarbesnė yra ryšio ir telefono kaina, planų pasirinkimas, galimybė naudoti išankstinį apmokėjimą. Natūralu, kad vis daugiau gamintojų pradėjus siūlyti Android telefonus, jie paplis visų operatorių salonuose. Didesnė konkurencija turėtų paskatinti lankstesnius ir įvairesnius pokalbių ir duomenų planus – gal net „ežiai“ ir „pildykai“ jiems bus taikomi.

Teoriškai su Android masinėje rinkoje galėtų varžytis ir Symbian bei Windows Mobile telefonai, tačiau Nokia pasukus prie Maemo, SonyEricsson pradėjus eksperimentuoti su Android, Symbian ateitis nebeatrodo tokia perspektyvi. Windows Mobile turėtų kada nors atsigauti – gal su WinMo 7 versija, bet dar nežinia, ar Microsoft nebus beviltiškai pavėlavusi.

Tiesa, iPhone rinkos taip lengvai neužleis. Pietų Korėjoje su 400 tūkstančių išmaniųjų telefonų, dar nepradėjus prekybos iPhone telefonais, jau pateikta 60 tūkstančių išankstinių užsakymų. Jei iPhone gali per dieną užimti maždaug penktadalį naujos rinkos, tai Android laukia nelengvas kelias…

Neperseniausiai rašiau apie Motorola Cliq. Šį karta rašau jau bandydamas šio įrenginio Android modifikaciją, kurią įdiegiau į savąjį HTC Dream (G1). Android bendruomenė nemiega, tad prekyboje pasirodžius Motorola Cliq, iš jo iš karto buvo „nuripinta“ sistema. Keli vyrukai, prieš tai leidę savo Google Android modifikacijas, susivienijo ir kartu išleido ROM’ą, paimtą iš Cliq bei pritaikytą Dream ir Magic įrenginiams.

Pirmą kartą paleidžiant telefoną, iškart galima prisijungti prie šių socialinių tinklų: MySpace, Facebook, Twitter, Picasa, Photobucket, LastFM, Yahoo Mail, bei Google. Jeigu prie kurio nors iš tinklų neprisijungiate iš karto, tai galėsite padaryti vėliau, bet prisijungimas būtinas prie Motoblur ir Google.

Po Motorola sukurtu dizainu „slepiasi“ Android 1.5, tačiau pats dizainas nepalyginamai gražesnis ir „šiltesnis“. Modifikacijoje yra „Happenings widget“, kuriame gali būti peržiūrimi jūsų socialiniai tinklai. Taip pat yra pranešimų, kalendoriaus, orų prognozės, laikrodžio, RSS, paieškos, grotuvo bei būsenos „widgetai“. Pastarasis skirtas atnaujinti jūsų būseną viename arba visuose socialiniuose tinkluose. Visa tai iš pirmo žvilgsnio atrodo nelabai verti dėmesio dalykai, bet patikėkite, jums tai patiks. Tuo „socialumas“ nesibaigia — jeigu prisijungiate prie Facebook ir jūsų draugai savo Facebook paskyroje nurodę telefono numerius, juos jus taip pat matysite kontaktų sąraše! Analogiškai yra ir su Google, LastFM, Twitter, bei kitais tinklais.

Motorola, kaip ir CyanogenMod, taip pat siūlo penkis darbastalius — su tokiu kiekių „widget’ų“ be jų neapsieisite.

Atidarydami žinučių programą, galėsite pasirinkti į kurią tarnyba rašyti pranešimą: Facebook, Twitter, ar kitur. Skaityti gautus pranešimus galėsite vienoje bendroje vietoje — Universal Inbox. Jei esate priklausomi nuo RSS — ne bėda, šis ROM turi integruotą RSS skaitytuvą.

Google Apps liko beveik nepaliestos — buvo pakeista tik sąsajos spalva.

Kaip jau minėjau ankstesniame įraše, Motoblur yra Google debesies analogas, tik turintis kiek daugiau galimybių. Motorola Cliq turi Mobile Backup galimybę, kuri viską siunčia į Motoblur. Deja, kas tiksliai ten išsaugoma sunku pasakyt — tuo metu kai bandžiau, paslauga neveikė.

Labai patiko lokalės funkcija — pasirenki savo lokalę ir pagal ją nusistato OS kalba. CyanogenMod taip pat turi tokią galimybę, bet lietuvių kalbos nei Cliq, nei CyanogenMod kol kas nėra.

Jei neįperkate HTC Hero, bet norite kažko socialaus ir nebrangaus bei kiek „smagesnio“ nei standartinė Android sąsaja — Cliq turėtų būti teisingas pasirinkimas. Kol kas tai pats pigiausias Android įrenginys rinkoje. Motorola tikrai neblogai pasidarbavo ir sukūrė kažką, kas išsiskiria ne tik iš kitų Motorola įrenginių, bet ir Android rinkoje bendrai.

Iš tiesų Google turi pilną teisę reikalauti, kad jų programos nebūtų naudojamos modifikuotose Android versijose. Tačiau ant jų labiausiai buvo pykstama už tai, kad jie iš pat pradžių su Android užėmė atvirumo poziciją, o dabar praktiškai pareiškė, kad jų komerciniai tikslai yra svarbiau nei bendruomenė. Turbūt buvo naivu tikėtis, kad yra kitaip, bet Google lyg ir nerodė jokių ženklų kol kaip iš giedro dangaus nenutiko tai, kas nutiko.

Skaitant oficialų Google pareiškimą, o vėliau ir neoficialius kai kurių Android kūrėjų pasisakymus, paaiškėjo, kad netgi pačioje kompanijoje nuomonės radikaliai išsiskyrė.

Vienu metu jau atrodė, kad Android, kaip bendruomeninei platformai, atėjo galas. Tačiau nusėdus dulkėms ir atvėsus nervams, bendruomenė nusprendė „smogti atgal“. Vistik Google programos yra tik nedidelė, nors ir labai svarbi, Android dalis. Taip gimė Open Android Alliance — bendruomenės projektas sukurti atviro kodo alternatyvas Google programoms.

Žinoma, darbas sukurti dėmesio vertas Google programų alternatyvas nėra jau toks lengvas, tačiau kol jis vyksta, vartotojai nebus palikti tuščiom rankom. Cyanogen greitai išleis savo ROM 4.2 versiją, kuri neturės Google programų, tačiau turės skriptą, kuris importuos tas programas iš originalaus ROM. Vistik perkant telefoną tos programos yra įtraukiamos. Iš esmės tai bus tik pusiau legalu, tačiau bent jau Google negalės kabinėtis prie ROM kūrėjų.

Reiktų atkreipti dėmesį į tai, kad nors ir kilo gan didelis šurmulys, realiai visa ši istorija yra įdomi tik nedideliam ratui žmonių. CyanogenMod ROM naudoja apie 30 tūkstančių vartotojų, nors greičiausiai po šios nemokamos reklamos bangos jų bus gerokai daugiau. Turbūt galima drąsiai teigti, kad daugiau kaip 90% Android vartotojų nežino kas tas ROM ir visi tie nesusipratimai su Google ir ROM kūrėjais jiems visiškai neįdomūs.

Įrašo iliustraciją sukūrė @noelle1221.

Priminsiu, kad Anddroid OS yra atviro kodo, tačiau joje naudojamos Google programos pvz. Google Mail, Google Talk, Android Market, ir t.t. yra uždaro kodo ir priklauso Google. Android and Me praneša, kad būtent šių programų naudojimas modifikuotuose ROM’uose ir užkliuvo „Nebūk blogas“ (angg. Don’t be evil) devizu garsėjančiai kompanijai.

Pasak AndroidSPIN, cyanogen su Google bando susitarti gražiuoju, motyvuodamas tuo, kad minėtos programos yra „Google patirties“ (ang. Google experience) dalis, už kurią vartotojas sumoka pirkdamas telefoną, dėl to programuotojai turi teisę perkelti tas programas į savo modifikuotus ROM’us.

Ką benuspręstų Google, žala jau padaryta. Android telefonų savininkai Google jau lygina su Apple ir atvirai diskutuoja apie galimybę „kraustytis“ į kitas platformas, įskaitant Apple — jei jau Google užima diktatoriaus poziciją, tai koks skirtumas kurio diktatoriaus klausytis: Google ar Jobs’o.

Android Market pasirodė programa-peticija, kurią parsisiuntę vartotojai gali palikti komentarą apie šį Google žingsnį. Per kelias valandas buvo parašyta virš 500 komentarų, o kol buvo rašomas šis įrašas, jų skaičius pasiekė 726.

Motorola pristatė naująjį CLIQ (arba DEXT už JAV ribų) — tai dar vienas išmanusis telefonas su Android OS. Labai panašus į Motorola Morrison, apie kurį sklido nemažai gandų, CLIQ atkeliauja su 3,1 colių lietimui jautriu ekranu (320х480), slankia fizine QWERTY klaviatūra, 5MP kamera (24fps video įrašymas bei automatinis fokusavimas), integruotu GPS, WiFi, Bluetooth, akselerometru, bei 3,5mm ausinių jungtimi. Šis įrenginys, kaip ir Samsung I7500 (Galaxy) turi kai ką, kas iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti nesuderinama su Android — D-pad. Greičiausiai programuotojams reikės perrašinėti programas, kad jos tiktų ir „trackball’ui“, ir „D-pad’ui“.

Telefono specifikacijos:

• Ryšiai: WCDMA 900/1700/2100, GSM 850/900/1800/1900, HSDPA 7.2 Mbps, EDGE, GPRS, AGPS
• Matmenys: 114×58x15.6 mm
• Svoris: 163g
• Baterija: Li-Po 1420mAh
• Budėjimo trukmė: 325 val., pokalbio trukmė: 360 min.
• Atmintis: palaiko microSD/microSDHC iki 32GB

Prekyboje telefonas pasirodys dviejų spalvų: baltos ir titano.

Tai yra pirmasis Android įrenginys iš Motorola ir trečiasis skirtas T-Mobile po G1 bei MyTouch 3G.

Atrodo, kad kuo toliau, tuo labiau gamintojai nori visus mygtukus perkelti į OS, t.y. palikti kuo mažiau fizinių mygtukų. Pirmieji Android telefonai turėjo atsiliepimo ir atmetimo mygtukus, tuo tarpu CLIQ tai realizuota OS lygmenyje.

CLIQ naudojamos Android OS vartotojo sąsaja stipriai modifikuota. Vienintelis dalykas, kuris primena standartinį „Androidą“ yra programų „stalčiukas“ ekrano apačioje. Tačiau, kad ir kaip stipriai būtų modifikuota OS ir jos sąsaja, iš apžvalgų internete matyti, kad pati OS, kaip ir ankstesnės Android versijos, yra pastebimai lėtesnė nei pavyzdžiui modifikuota CyanogenMod ROM ar iPhone OS.

Google teiginys, kad „kita Android laida bus labiau pritaikyta socialiniams tinklams“ po truputį tampa realybe. Tai matėme puikiajame HTC Hero, tą patį matome ir CLIQ sąsajoje. Telefonas turi integruotus twitter, facebook, myspace, photobucket ir picasa valdiklius, kurie realiu laiku atnaujina duomenis iš šių tarnybų. Motorola labiausiai akcentuoja MOTOBLUR — tai kiek praplėstų galimybių Google interneto debesies analogas. Galėsite sinchronizuoti savo kontaktus bei kitus duomenis esančius jūsų paskyroje „debesyje“. Taip pat galėsite valdyti telefoną internetu: jeigu telefonas pamestas, prisijungę prie interneto tarnybos galite ištrinti norimus duomenis iš pamesto telefono. Nepamiršta ir apie standartines Google tarnybas, kaip pvz. Google Maps su e-kompasu ir t.t.

Stebėtina, kad šis telefonas kainuos tik 150-200 eurų. Tai yra kol kas pigiausias Android telefonas rinkoje.

Jei norite pažiūrėti kaip veikia naujojo CLIQ sąsaja, galite išbandyti simuliatorių. Žinoma, jis nėra pilnas, bet galėsite pasižaisti su pragrindinėm akcentuojamom funkcijom.

Pati pirma Twitter programa Android platformai – Twidroid, be jokios abejonės užkėlė kokybės kartelę taip aukštai, kad vargu ar iki šiol ją kam nors pavyko pasiekti. Deja, atrodo, kad situacija gali labai greitai pasikeisti, jei tik Twidroid kūrėjai nesusiims.

2.5.0 atnaujinimas, su kuriuo buvo pristatyta ir mokama programos PRO versija, atnešė daugiau klaidų ir problemų negu naudos. Džiugu nors tiek, kad Twidroid kūrėjai sparčiai reaguoja į pranešimus apie klaidas ir nuo penktadienio, kai buvo išleista 2.5.0 versija, jau spėjo išleisti penkis atnaujinimus. Deja šiais atnaujinimais toli gražu ne visos klaidos buvo ištaisytos, o į vartotojų skundus apie didžiausią problemą – pasikeitusį dizainą (į blogąją pusę) jie išvis nereaguoja ir vargu ar ką žada keisti.

Kaip ir minėjau, ši programa savo galimybėmis vis dar lyderiauja, tačiau jei jau esate pasiruošę leisti pinigus, rekomenduoju taip pat išbandyti I Tweet! programą. Na, o jei nenorite leisti pinigų, galite apsistoti ties nemokama Twidroid versija arba Twidgit Lite.

Primenu, kad Android Market programas galima grąžinti per 24 valandas be jokių finansinių nuostolių. Kadangi Lietuvoje oficialiai mokamų programų įsigyti negalima, galite pasinaudoti nemokama Market Enabler programa.

Fring – geriausia programa bendrauti. Fing palaiko viską, ką mes naudojame: Skype, GTalk, Twitter, Facebook ir nelabai populiarius tinklus, tokius kaip ICQ, SIP, AIM. Programa gali tikrinti paštą ir turi funkciją, kurios nesitikėjau: Fring gali groti Last.fm muziką beveik taip pat puikiai, kaip nesenai aprašyta programa Mobler. Fring’u galima bendrauti per VoIP (IP telefonija), taip pat siųsti failus. Programą galima nustatyti taip, kad radusi Wi-Fi, ji automatiškai prie jo prisijungtų. Trumpai tariant, tai universaliausia programa skirta bendrauti ar naudotis socialiniais tinklais. Jai atkreipėte dėmesį į temas, supratote, kad fring veikia visuose telefonuose ir yra visiškai nemokama. Taip pat maloni smulkmena, programa turi lietuvių kalbos vertimą. Pradėti naudotis Fring galima trim būdais: Galima gauti SMS žinutę su adresu į programos atsisiuntimą, užpildžius formą (reikalingas telefono numeris ir el. pašto adresas), antras – būdas atsisiųsti per WAP aplankius svetainę: “m.fring.com”, trečias būdas – atsisiųsti programą į kompiuterį, o tada perkelti programą į telefoną.

Mano įvertinimas: 10 iš 10. Neturiu jokių priekaištų šiai programai, viskas veikia puikiai.

Shazam

Kūrėjų puslapis: shazam.com/
Vertinimas: 8/10 – Puikus! Yra klaidų, bet idėja – nereali.
Platformos: Andriod, BlackBerry, iPhone, BlackBerry
Kaina: mokama (priklauso nuo platformos, daugiau kūrėjų puslapyje)

Važiuojate automobiliu ir išgirstate jums širdžiai mielą dainą. Nesuprantate, nei koks tai atlikėjas, nei daina. Dažnai radijo stotys rašo atlikėją bei pavadinimą audio magnetolos ekranėlyje, bet prisipažinkite, ar užsirašę atlikėją bei pavadinimą jūs grįžęs namo pasidomėsite šia daina ar „Youtub’ėje“ pažiūrėsite jos vaizdo klipą? Radio centras siūlo galimybę pagal datą bei laiką nustatyti grojusią dainą. Bet vėlgi – ar jūs visada klausote tos pačios radijo stoties ir ar išgirdęs gerą dainą jūs pulsite paniškai ieškoti vietos užsirašyti datos bei laiko? Juolab, kad veiksmas (iš pastraipos pradžios) vyksta automobilyje… Yra paprastesnis būdas (tačiau riedant mašina patartina šį veiksmą pavesti kitam žmogui)  - įsijunkite „Shazam“. Programa paklausys radijo, nusiųs ištrauką į serverį ir jūs jau turite dainą, jos albumo viršelį (jei yra), panašių dainų sąrašą ir kitą informaciją savo telefono ekrane. Kitą kartą įjungus programą jūsų „tag’ai“ (taip jas vadinas Shazam) bus sugulę sąraše. Dabar šiek tiek pafantazuokime, kaip tai dar patobulinti. Tarkim naudojate Spotify. Jaučiu, kad jau žinote, apie kokią funkciją eina kalba – nuskaityta daina iškart atsiduria (ar albumas. Pasirinktinai) jūsų Spotify grojarašytje. Žodžiu būtų taip – „Sutag’ginu“, grįžtu namo – klausau. Nerealu, ar ne?

Pliusai:

• Bet kada sužinai apie dabar grojamą dainą;
• Programa veikia sklandžiai bei greitai;
• „Tag’ginimas“ nemokamas (kainuoja tik interneto srautas).
• Pritaikyta beveik visoms populiarioms mobilioms platformoms

Minusai:

• Beveik nėra jokių lietuviškų dainų.
• Ne prie visų dainų yra pilna informacija (pvz.: albumo viršelis ar žanras).

Kitoje  dalyje – PR iPhone telefone.

CoPilot Live 8 — pirmoji rimta „offline“ (žemėlapiai laikomi SD kortelėje, nenaudojant interneto ryšio kelyje) navigacija pasirodžiusi Android Market. Išbandžiau dešimties dienų nemokamą versiją ir tikrai nenusivyliau. Didžiausias pliusas, jog ši programa niekuo neatsilieka nuo specializuotų navigacinių prietaisų ir turi viską, ko galima tikėtis. Šiuo metu ji vis dar tobulinama ir atnaujinimai pasirodo gana dažnai, tačiau jie ne visada šią programą pagerina…

Pagrindinis programos trūkumas yra jos kaina. Manau, kad šiuo metu, kol dar programa nebaigta, mokėti 52.99 eurus už Europos Sąjungos versiją yra tikrai nerealu. Taip pat Lietuvos padengimas yra labai silpnas. Pats žemėlapis tikslus, tačiau jame nėra net ir mažesnių miestų gatvių, nekalbant jau apie kaimų pavadinimus… Tačiau artimiausiu metu turi pasirodyti tik Lietuvos žemėlapis, kuris neužims tiek daug vietos kiek ES versija (1.9GB) ir bus tikslesnis.

NDrive for Android — oficialiai ši programa neegzistuoja. Jos nerasite nei Android Market, nei NDrive svetainėje. Tai pačių vartotojų Android platformai pritaikyta programa. Tik keista, jei vartotojai gali tai padaryt, kodėl to nepadaro kompanija?

NDrive — paprastesnė, bet niekuo nenusileidžianti CoPilot „offline“ navigacija. Tiesą sakant, ji galbūt netgi geresnė už CoPilot. Turi viską, ką rasite ir CoPilot (Live Traffic ir pan.). Programos valdymas daug paprastesnis nei CoPilot, ji turi didelį kalbų bei žemėlapių pasirinkimą (juos reikia įdiegti atskirai), o labiausiai žavi Lietuvos žemėlapio tikslumas, kuris nenusileidžia Google Maps.

Šioje programoje gana neblogai veikia ir spidometras (apie 5km/h paklaida), kuris taip pat rodo ir leidžiamą greitį tam tikrose kelio atkarpose.

AndNav2 — oficialiai tikriausiai pirmoji „offline“ Android navigacija, tačiau man niekaip nepavyko įsidiegti Lietuvos žemėlapio. Tiek išvaizda, tiek galimybėmis, programa gan stipriai atsilieka nuo dviejų anksčiau minėtų. Kadangi naudojami OpenStreetMap, žemėlapiai yra gana netikslūs, Lietuvoje mažai ką galima rasti. Vienintelis sistemos pliusas, kad OpenStreetMap galima koreguoti pačiam.

1 Click Direction — labai paprasta programa, naudojanti interneto ryšį žemėlapiams parsisiųsti, sukurta Google Maps pagrindu, dėl to labai tiksli. Sunaudojamas duomenų srautas nėra labai didelis.
NDrive a CoPilot, tačiau iš taško A į tašką B tikrai nukeliausite, o tai daryti su instrukcijom balsu bus dar smagiau. Be to, kaina taip pat „nesikandžioja“, galbūt tokio lygio programai ji net per maža.

g Navigation Helper — vienintelė mano rimtai neišbandyta navigacijos programa. Naudojausi ja lygiai tiek laiko, kiek reikia ją įdiegti ir po to ištrinti. Sunku pasakyti kuo ji man taip neįtiko, tiesiog nemanau, kad ji galėtų konkuruoti nors su viena iš anksčiau minėtų programų.

Kai kurios iš čia minėtų programų taip pat buvo aprašytos Androidmanijoje — jei norite daugiau informacijos, galite paskaitinėti.

Na, o kol kas lieka tik laukti kol šalia TeleNav ir CoPilot Android Market išvysime ir kitus žinomus vardus kaip TomTom ar Garmin.