Priverstinė tautos mobilizacija
(Anosmia nuotrauka)
Jei kas jūsų būtų paprašęs nupirkti papildomai du ar tris mobiliuosius telefonus ir atiduoti juos pirmiesiems sutiktiems praeiviams, neturintiems telefono, arba palikti ant suoliuko su rašteliu „prašome pasiimti, kas dar neturite mobiliojo telefono“, sutiktumėte? Aš irgi nesutikčiau – telefonas nėra pirmo būtinumo dalykas vargšams, o pinigus ir taip turiu, kur dėti. Bet… bet juk tikrovėje labai panašiai ir buvo – tik mums neteko rinktis, norime mes kitiems pirkti telefonus, ar ne – iš mūsų juos tiesiog pavogė.
Pasiklausinėjęs aplinkui, beveik iš kiekvieno išgirdau apie du, tris, kartais keturis telefonus, kuriuos ilgapirščiai nugvelbė per pastaruosius 10 metų. Spėju, kad trečdalis, o gal tik ketvirtis visų labiau pasiturinčių Lietuvos gyventojų tokiu netradiciniu būdu apmokėjo mobiliuosius telefonus visiems šalies abonentams. Tai paaiškintų ir santykinai didelį išankstinio mokėjimo kortelių populiarumą: vogtas ir „atrištas“ telefonas nereikalauja įsipareigojimų. Skelbimų apie parduodamus naudotus telefonus ir telefonų „kioskelių“ kiekis turgavietėse rodo, kokia didelė yra antrinė telefonų rinka. Taigi kartais netikėtas pirmavimas gali būti bent iš dalies paaiškintas keistais dalykais.
Ar taip bus ir su išmaniaisiais telefonais? Tikiuosi, kad ne. Nenorėčiau prarasti savojo. Saugau jį labiau, nei anksčiau turėtus paprastus telefonus, ir tikiuosi, kad ištarnaus man bent tą laiką, kuriam sudariau sutartį su operatoriumi. Jei visi labai saugosime savuosius, tai jų skaičius didės lygiagrečiai su šalies ekonomikos kreive. Pasaulinės prognozės rodo, kad jau 2011-aisiais išmaniųjų telefonų pardavimai gali pralenkti kompiuterius. Belieka tikėtis, kad tie pardavimai nebus priverstiniai, praradus telefoną dėl vagystės…
Tikrai įdomus pamąstymas. Kažkaip niekad apie tai nepagalvojau.
Tiesa, pačiam pasisekė tuo klausimu „tfu tfu tfu“ — nė vienas mano turėtas telefonas nebuvo pavogtas, o paliktus telefonus (įskaitant savo G1) vis pavykdavo atrasti / atgauti.
Aš tai nesuprantu kaip žmones gali pirkti naudota, kažkieno čiupinėta, maigyta ir dar velniai ka su juo daryta telefoną? gal ir apatinius naudotus perka ?
Spėju, kad dėl kainos. Matydamas telefonų kioskelių lankytojus prie Vilniaus autobusų stoties, pavyzdžiui, neįsivaizduoju jų perkančių naują telefoną blizgančiame Omnitel ar Bitės salone.
mano nuomone geriau jau pirkti naują paprastesnį, pigesnį telefoną, nei “blatną”, be garantijos, naudotą.. aišku čia tik mano nuomonė, suprantu kad rinka yra.. bet mano akyse jie vistiek tokie “naudotų apatinių pirkėjai”
Bet telefonus vagia ne tik Lietuvoje, todėl kažin ar tai svarbus argumentas paaiškinantis Lietuvos didžiulę mobilizaciją lyginant su kitomis valstybėmis. Tai greičiau paaiškina faktą, kodėl mes telefono nesaugome – gal todėl, kad mes jį nuvertinome savo akyse, o šitą faktą suformavo matyt gana lengvos jo įsigijimo sąlygos.
Ne viena Lietuva iš šalių su didele antrine telefonų rinka yra aukštai sąraše. Žinoma, norėčiau gauti bent kelių valstybių iš pirmojo dešimtuko telefonų vagysčių duomenis ir juos sugretinti. Tik abejoju, ar pavyktų – policija į telefonų vagystes nereaguoja, todėl didžioji dauguma jų lieka neregistruotos.
Neturiu aš jokių faktų nei įrodyti nei paneigti
Visgi…
ok aš naivus, tačiau aš nuoširdžiai tikiu, kad kur jau kur, bet telefonų rinkoje pasiekta statistika absoliučiai didžiąja dalimi nulemta operatorių vykdomos politikos. Lietuva – nedidelė šalis turinti 3 tikrai galingus operatorius, kur konkurencija yra skaidri (bent jau, iš didelių operatorių pastangų konkuruoti, taip atrodo). O tas faktas, kad mokiniai (ir studentai) nešiojasi po 2 telefonus, tam kad su vienu galėtų paskambinti tėtei, o su kitu rašinėtis SMS, atrodo nenormalus. Jau prieš kokius 8 metus, kai kurie mano draugai nešiojosi po kelis telefonus, tik todėl, kad galėtų pigiau paskambint bei rašyt SMS į skirtingus tinklus.
Net jei ir vagystės turi čia kokią įtaką, tai ji manau palyginti nedidelė.
Norėčiau paminėti, kad ateina nauja vagysčių banga susijusi su mobiliais, o gal net daugiau su išmaniais telefonais. Jei skirtumėte šiek tiek laiko ir paieškotumėte internete “Spy” programėlių telefonams – greičiausiai nustebtumėte, kad vos kelias sekundes į svetimas rankas patekęs telefonas gali nutekinti visą telefone esančią informaciją.
Ar pamesčiau, ar pavogtų telefoną, tai daugiau būtų gaila dėl prarastos informacijos esančios jame (aišku kompiuteryje turiu dublikatą), o pati telefono kaina būtų mažesnė problema.
Kiek žinau iš patirties – kioskelius telefonai pasiekia iš kaimyninių šalių, kur kioskeliai yra irgi labai populiari vieta įsigyti telefoną. Kiek man žinoma, organizuotų telefonų vagių grupuočių Lietuvoje nebuvo identifikuota, todėl manau, kad Džiugo pamąstymas yra daugiau emocionalus, nei paremtas faktais.
Jei gilintis dar giliau, tai daugiausia kioskelių rinką finansuoja ne kas kitas, o mobilūs operatoriai. Keista ar ne? Deja, bet tokia ta teisybė. Procesas atrodo taip – įmonės ir žmonės kartais renkasi tik SIM kortelės iš ryšio tiekėjo pirkimą (nežinau tikslių skaičių, bet jie yra gan nemaži). Taigi, toje kompanijoje dirbantis vadybininkas šiek tiek suklastoja dokumentus ir SIM kortelės pirkimą apiformina, kaip SIM kortelę + telefonas. Automatiškai, už 1LT ar panašią sumą turi teise pasiimti daug daugiau kainuojantį telefoną.
Aišku čia šiek tiek pasenusi informacija, gal dabar viskas vyksta kažkaip gudriau..
Nemanau, kad telefonų vagystes Lietuvoje galima būtų matuoti vien mano jausmais. Kad tai plačiai paplitęs reiškinys, galima spręsti tiek iš nusikalstamumo statistikos, tiek iš dažnų rašinių žiniasklaidoje apie vagystes ar telefonų atiminėjimus iš vaikų mokyklose. Ir tam visai nebūtina kokia nors organizuota mafija – ta pati kioskinė infrastruktūra ar skelbimai irnternete pasitarnauja kaip puiki terpė individualiems vagišiams realizuoti savo grobį. Beje, tai pasakytina ne vien apie telefonus. Panašus likimas buvo ištikęs automagnetolas. Tik naujausi automobilių modeliai, kur grotuvas yra neatskiriama valdymo skydo įrangos dalis yra santykinai saugūs. Dirbu prie Forum Cinemas Vingis ir kasdien praeinu pro jo stovėjimo aikštelę (tamsiu paros metu neapšviestą). Žiemą ir pavasarį kiekvieną rytą matydavau joje automobilius su išdaužtais šoniniais stiklais. Užtat pigių automagnetolų turguje – kiek tik nori. Gali būti, kad mes ir automagnetolų kiekiu vienam automobiliui lenkiame statistinį vidurkį.
Tai ir norėjau pasakyti – vagys, kurie vagia mobiliuosius telefonus dažniausiai vagia bet kokias prekes, kurias galima greitai realizuoti. Vieša paslaptis, kad tai narkomanai.
Kitas dalykas, kurį norėjau akcentuoti, kad dažniausiai tie kioskeliai ir skelbimai nėra vagių “interfeisas” į visuomenę. Mano duomenimis vogtų telefonų ar automagnetolų jie suranda kitose šešėlinėse rinkose ir pagrindinį srautą sudaro produktai iš užsienio. Aktyvesnis policijos darbas šioje srityje smarkiai pagelbėtų – juk dažniausiai šie prekeiviai negalėtų pateikti jokių įsigijimo dokumentų.
Apsisaugojimui nuo tokių plėšikų galioja universalūs dėsniai – viešose erdvėse per daug neatsipalaiduoti
Nesuprantu kuo užkliuvo naudoto telefono pirkimas? Man tai tas pats daiktas kaip bet koks kitas prietaisas. O tokie kioskeliai manau su laiku turėtų išnykti, manau juose perka daugiau tokie žmonės, kuriems atrodo, kad nauji telefonai yra labai brangūs, nors tikrai galima rasti žymiai pigiau, žinoma ne operatorių saluonuose, o kokioje mobili linija ar panašiose parduotuvėse. Pats irgi visada renkuosi naują aparatą, geriau pigesnį, bet gaunu garantiją bent metams laiko, o perkant iš tokių kioskelių tai garantija tik laimės dalykas manau.
pavadinimas ir nuotrauka (perspėjimai Taline) man niekaip nesisiejo, kol teksto neperskaičiau. įdomūs pasvarstymai.
beje, Džiugai, policija registruoja telefonų vagystes visas, jei nukentėjęs asmuo kreipiasi. ar tiria/ištiria — kitas klausimas.
tad statistika yra. tikėtina, jog tokia statistika yra ir užsienio šalyse.
taip pat tikėtina, kad veikia smulkios MRT (taip policija trumpina mobiliuosius telefonus) vagių gaujos. o pati šešėlinė jų realizavimo sistema susikūrė kaip ir minėtų automagnetolų (tą patį vaizdą stebiu ir aš) — yra paklausa (kioskeliai, turgus, pigių telefonų pirkėjai), bus ir pasiūla (vienas taksistas manęs teiravosi, kaip pajungti printerį — jam jį narkomanai už dyką iš kažkur atitempė).
o karčiai juokaujant… “šiais laikais ir į nosį už dyką negausi — dar telefoną atims”
Tuose kioskeliuose ir skelbimuose dažniausiai pardavinėjami ne Lietuvoje, bet Britanijoje pavogti telefonai. Lietuviai perka urmu iš vietinių perpardavinėtojų, atsiveža, atriša ištrina senus duomenis ir pardavinėja su antkainiu.
O šią problemą galima būtų išspręsti pakankamai paprastai. Reikia priversti gamintojus IMEI kodą diegti į ROM tipo, sunkiai perlituojamą mikroschemą pačiame telefone. Tada sudaromas pasaulinis pavogtų IMEI blacklistas ir operatoriai banina tokius telefonus. Problema išspręsta.
Juk galima telefoną, kaip ir dviratį, automobilį ar kitokš turtą, pažymėti policijoje, bet dauguma žmonių to nedaro, nes jiems telefonas neatrodo pakankamai vertingas daiktas. Tai juk yra žmogaus nuosavybė, todėl jis pats manau ja ir turėtų rūpintis
kuo apdes zymejimas jei policija netrikina naudotu telefonu prekeiviu ?