Kaip užsidirbti iš programavimo
(TheTruthAbout… nuotrauka)
Iš ko gyvena tūlas lietuvis programuotojas? Didžioji dalis profesionalų dirba didelėse firmose, kuriose programuoja „sprendimus verslui“, susijusius su duomenų bazėmis, apskaita, logistika ar duomenų apsauga. Tai vertingas ir neblogai apmokamas darbas, tačiau griežtai reglamentuotas ir, jei tik knebinėjimasis po kodą nėra jūsų gyvenimo svajonė, kiek nuobodokas. Kita didelė grupė programuoja „lengvesnius“ dalykus – žiniatinklio programas ir tarnybas, e-komercijos sprendimus, jų sąsajas. Čia erdvės vaizduotei ir išradingumui daugiau, bet užtat dažnai demoralizuoja nuolatinės klientų priekabės ir keisčiausi įgeidžiai.
Jokia paslaptis, kad didžiausią malonumą programuotojas patiria kurdamas savo sumanytą, nepriklausomą programą pačiam plačiausiam vartotojui. Niekas neriboja jo išmonės, jis yra laisvas diegti visas sugalvotas funkcijas, gauna moralinę paspirtį iš gausybės vartotojų, uždirba iš programos tiesiogiai ir jaučiasi pats esąs padėties šeimininkas.
Bet jei taip, tai kodėl gi programuotojai nekuria savo programų, o glaudžiasi po firmų stogu, iš esmės dirbdami samdiniais? Atsakymas paprastas – konkurencija ir piratavimas. Ne taip lengva surasti nišą programai, kur galima būtų įsiterpti su mokamu produktu, išvengiant nemokamų konkurencijos. Dar sunkiau atlaikyti milžiniškus programų piratavimo mastus pasaulyje. Kuo populiaresnė programa bus, tuo didesnis procentas bus parsisiunčiamas be jokio atlygio kūrėjui.
Todėl nenuostabu, kad programuotojai, sumanę kurti savo programas ieško kuo mokesnės terpės. Pavyzdžiui, vienos garsiausių Lietuvoje sukurtų programų Pixelmator kūrėjai pasirinko MacOS. Tačiau dabar yra dar geresnė erdvė nepriklausomų programuotojų kūrybai – Apple AppStore. Netikite? Kaip jums faktas, kad ši programų parduotuvė per metus parduoda programų už 2,4 milijardo JAV dolerių? Ir tai turint galvoje, kad dauguma jų kainuoja vos po dolerį ar du…
Vidutinis iPhone vartotojas per mėnesį parsisiunčia po 9-10 naujų programų, o iPod Touch – netgi 18. Paprastumas apmokėti telefono programas skatina jų pirkimą. Nors yra „pogrindinės“ iPhone programos ir priemonės naudotis AppStore programomis už jas nemokant, kol kas piratinių programų dalis yra labai labai maža, o galimybės užsidirbti – didelės. Mažytė programavimo firmelė Tap Tap Tap per dvi savaites iš vienos dolerį kainuojančios programėlės uždirbo 40 tūkstančių dolerių. Net atskaičius Apple dalį, 27 tūkstančiai dolerių per pusę mėnesio juk nėra taip blogai, ar ne?
Svarbiausia, kad Tap Tap Tap tuos pinigėlius uždirbo ne už kokią nors fantastiškai išradingą ar nepaprastai sudėtingą programą, o už matų konvertavimo programą, gal dar paprastesnę už čia aprašytą Convertbot. Ko reikia tokiai programai sukurti?
- pusdienio Wikipedia matų konvertavimo konstantoms nusirašyti;
- poros dienų konvertavimo formulėms parašyti (ten gi dažniausiai daugyba arba dalyba);
- 100 dolerių už programavimo aplinką ir narystę programų kūrėjų programoje;
- nemažai laiko sąsajos sukūrimui.
Pastarasis punktas iPhone vartotojams labai svarbus. Jie įpratę prie dailios telefono sąsajos, todėl iš programų reikalauja nė kiek ne mažesnio dėmesio išvaizdai ir patogumui naudoti. Tap Tap Tap klipe matyti, kiek dizaino variantų prireikė, kol programa gavo tikrai šaunią sąsają:
Taigi į sąsają reikia investuoti laiko ir pastangų, bet ar 50 tūkstančių dolerių per mėnesį to neapmokėtų?
Kad iPhone programų kūrimas nėra toks jau sudėtingas rodo ir kelios lietuviškos programos šiam telefonui. Yra Mariaus Kažemekaičio programa skaityti portalo Balsas.lt straipsnius (iTunes nuoroda) ir komentarus, yra Lino Valiuko 15min.lt portalo programa (iTunes) su galimybe siųsti savo pranešimus. Abi jos platinamos nemokamai, bet tai nereiškia, kad neverta pabandyti užsidirbti. Tai kodėl gi nepabandžius? Man būtų daug džiaugsmo įsigyti, išbandyti ir pristatyti plačiau lietuvių sukurtas programas.
Nežinau, ar tai pelningesnis kelias už Oracle programavimą, bet įdomesnis tikrai…
Pamiršai paminėti pora labai svarbių faktų, kad norint kurti programas iPhone, reikės ne tik licencijos už $100 bet ir apie 4000 Lt kainuojančio Mac kompiuterio, bei turėti iPhone telefoną, kuris kainuoja 250 – 999 Lt su 99 Lt/mėn mokesčiu 2 metams
Taigi, vien norint tik
pradėti kažką daryti reikia bent 5000 Lt jau nekalbant apie Objective-C ir iPhone API mokinimąsi.
Nereiktų pamiršti, kad investavus laiką programavimui dar reikės nusiųsti programą, kad Apple ją patvirtintų ir įtrauktų į savo AppStore. O jeigu nepatvirtins?
Tu iš pradžių man parodyk, kaip galima sukurti programą be kompiuterio ir be telefono (jei telefonui rašai).
Juokingi priekaištai. Dėl patvirtinimo tai čia irgi gandų prisigaudę žmonės. Pagrindinis dalykas, kurio reikia vengti – dubliuoti jau esamas iPhone funkcijas. Bet net ir tokios iš tiesų praeina, pavyzdžiui, Spotify, kuri „konkuruoja“ su iTunes. Aišku, viską karūnuoja priekaištas, kad norint gauti pajamų iš programavimo, teks mokytis programuoti. 
Šį minusą tai tikrai pripažįstu…
Desktop programas kurios tuo pačiu veikia Windows, Linux ir MacOSX aš galiu kurti turėdamas vieną kompiuterį, kuris naudoja bet kurią iš mano išvardintų operacinių sistemų. Android programas galiu kurti irgi bet kurioje iš aukščiau išvardintų OS. Taip pat ir Symbian. Taip pat ir Windows mobile. Nori sukurti programą iPhone? Turi būtinai nusipirkti Mac ir turi būtinai turėti iPhone. Aš čia nepriekaištauju, o tik informuoju
Rimtai, galvojau kurti ką nors ant iPhone, bet kai pažiūrėjau kiek reikia investiciju, teko nuleisti rankas. Namie ir taip užtenka hardware.
API mokinimasis čia irgi ne priekaištas, o labiau faktas, kurio nereiktų pamiršti, ypač jeigu tik pradedi mokintis programuoti
Ok, aš tikrai nesistengiu atbaidyti nuo programų iPhone kūrimui, tiesiog labai svarbu žinoti ko reikia laukti net norint pradėti, nes iš tavo straipsnio užslėptos papildomos kainos nelabai matos
Nėra čia jokių užslėptų kainų. Įsigijus Mac, seną geležį gi galima parduoti.
Tai viena, kita – iPhone SDK turi telefono emuliatorių, todėl bent jau programos kūrimui aparato nereikia. Aš netgi sakyčiau, kad liūdniau su kitomis OS, kurios turi aibę įvairių telefonų modelių su skirtingos gebos ekranais, su fizinėmis klaviatūromis ir be, su įvairaus jautrumo rutuliukais ir pan. Jei aš noriu tobulos Andoid programos, tai man gal reikėtų nusipirkti visus Android telefonus? O ką jei rašau Windows Mobile ar Symbian programą? Kiek investicijų reikia joms, kad išeitų programa, sklandžiai veikianti su visais aparatais?
Bet užvis geriausias argumentas yra skaičiai. 65 tūkstančiai programų per 2 metus ir 2,4 milijardo dolerių. Tiek žmonių nepabijojo „investicijų“ ir sukūrė labiausiai klestinčią programų rinką mobiliesiems įrenginiams. Nesutrukdė nei vienos platformos apribojimai, nei netgi reikalavimas mokėti programuoti.
Konkuruojančios OS net pasiryžusios pinigus mokėti, kad tik joms rašytum programas, bet žmonės kažkodėl vangiai tai daro. O turi juk prieš nosį Windows.
Šio straipsnio tikslas buvo ne sukelti kitų OS vartotojų pasipiktinimą, o tiesiog parodyti perspektyvas. Jei būtų gausybė lietuvių programuotojų, kuriančių programas kitoms OS ir uždirbančių iš to, aš gal nė nepagalvočiau apie tokią temą. AppStore yra galimybė. Jei iš to nori uždirbti, gali tekti ir investuoti. Ar tai didelė naujiena versle?
Nors portalų programos ir nemokamos, kas galėtų paneigti, kad už jas buvo uždirbta. Jau labai panašu, kad autorių darbdaviai specializuojasi šioje srityje.
Tačiau jūs man durnam paaiškinkit, kas pila benziną į specializuotų programų konkrečiai svetainei karštinės ugnį? Kaip skambiai besivadintų visi šitie portalai, blogai, etc., techniškai jie tėra web svetainės. Jų turinys jau yra suformatuotas taip, kad jį suvirškintų bet kuri standartus atitinkanti programa. Ir netgi viso web’o kūrimo mintis buvo padaryti taip, kad kiekvienam informacijos šaltiniui nereikėtų specializuotos PĮ. O dabar ta specializuota dygsta kaip grybai po lietaus.
Na, aš galiu suprasti programą eBay’ui ar panašiems. Ten norint laimėti aukcioną kartais reikia tinkamu laiku (likus sekundės dalims iki pabaigos) pasiūlyti geriausią kainą. Tačiau kas yra aukščiau minėti portalai? Žinučių ir nuotraukų krioklys su komentarais. Nematau jokios techninės priežasties, kodėl to pačio, ką daro šios programos nepadarytų rss/atom skaityklė kartu su elementaria naršykle! Čia programeriai norėdami daugiau € įvedė madą, kad svetainė be toolbar’o ir spec. programos — svetainė be ateities, marketologai nutarė pasišildyti iPhone šlovės spinduliuose, ar paprastam vartotojui įdiegti programą lengviau, nei užsiprenumeruoti naujienų srautą?
Aš tai nematau nieko blogo. Juk portalai neužsidarė naršyklėms – jie tokie pat pasiekiami, kaip ir buvo. O specialios programos turi privalumų, nes nuotraukos ir tekstas pritaikyti iš karto telefono ekrano dydžiui (nereikia didinti/mažinti), patogiau pasiekiami komentarai arba padaryta sąsaja, kuri leidžia nusiųsti savo nuotraukas ir pranešimą patogiau. Aš irgi įdiegiau papildomą manofono išvaizdos šabloną, kad telefone būtų patogiau skaityti. Kol turinys nevaržomai pasiekiamas įprastu būdu, tie papildomi dalykai nekenkia.
Nu taip, svieto pabaiga dėl to neateis. Tačiau jei kas nors pasiūlytų nutiesti autostradą tarp Turniškių ir Gedimino g. išimtinai važinėjantiems su švyturėliais, o paskui dar vieną tiems, kas važinėja iš Turniškių į Daukanto a., tai manau, kad ir tu pradėtum bambėti, kad gal geriau sutvarkom dabartinį švyturėlininkų maršrutą.
Portalų atvejis gi beveik toks pat: programulka obuoliukui, programulka WiMo, programulka robotukui, programulka delniukui, programulka simbai, arba vietoje to tiesiog išmetam nonsensą iš web svetainės ir įvertinam konkretų laisvo ekrano dydį, o ne skaitytojo aparato modelį.
Dėl patogiau nusiųsti info“… negi reikės eiti pas big boss’ą, atiminėti jo iphoną ir skaičiuoti visokius paspaudimus programoje ir web formoje, kad suprasčiau kas ten tokio super-duper galima padaryti.
Iš patirties pasakysiu – programavimas yra ne toks paprastas ir nesudėtingas procesas, kaip daugeliui galėtų atrodyti. Kai dirbi kokioje nors didelėje firmoje, darai savo darbą, ari savo vagą. Jei tavęs ten nebus, bus kitas, kuris darys tą patį.
Pradedant kurti programinį produktą reikėtų perskaityti labai daug teorijos, pasirašyti dokumentaciją (ko Lietuvoje nedaro praktiškai niekas) ir t.t. Kitaip tariant, darbas ne iš lengviausiųjų, net jei moki programuoti. O jei moki programuoti, greičiausiai mažai supranti apie marketingą. O jei yra taip – http://blog.businessofsoftware.org/2009/07/seth-godins-talk-from-business-of-software-2008.html